Teismuose atsidūrė eilinis skundas, kuriuo žvejai bando ginčyti sprendimus dėl žvejybos teisių ar kvotų. Šįkart Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo bendrovės „Rikneda“ skundą dėl Žuvininkystės tarnybos komisijos sprendimo, kuriuo buvo išdalintos perleidžiamosios žvejybos teisės Baltijos jūroje 2020-2034 metams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad be tokių teisių likusios bendrovės skundas yra nepagrįstas.

„Rikneda“ teismui skundė Žuvininkystės tarnybos komisijos sprendimą, kuriuo buvo skirtos menkių, šprotų ir strimelių žvejybos perleidžiamosios teisės. Bendrovė buvo likusi už tokių dalybų borto, nes 2017-2019 m. nevykdė žvejybinės veiklos.

Įmonė aiškino, kad komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad, pavyzdžiui, 2017 m. žvejybos teisės buvo paskirtos ne iš trijų paskutinių metų, bet iš 10 pasirinktų paskutinių metų iki žvejybos teisės galiojimo pabaigos. Esą ir šį kartą tarnyba turėjo nurodyti skaičiavimams pasirinktus metus – dešimt metų, įskaitant ir 2019-uosius.

Įmonė teisme tvirtino, kad pastaruosius dvejus metus žvejybos nevykdė, nes Europos Sąjungos direktyvomis uždrausta gaudyti menkes, o įmonės laivai pritaikyti būtent menkės žvejybai. Nuo 2016 metų įmonė nežvejojo, nes žvejoti buvo nuostolinga. Jai buvo skirtos kvotos kitų žuvų gaudymui, tačiau gavo per mažus jų kiekius, todėl esą neapsimokėjo gaminti įrangą strimelės ar lašišos gaudymui. Teises į žvejybos galimybes ji perleidinėjo, nes ekonomiškai neapsimokėjo žvejoti.

Tuo metu Žuvininkystės tarnyba aiškino, kad pagal įstatymo reikalavimus perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūroje suteikiama, jeigu subjektas bent vienus metus iš paskutinių dviejų žvejojo žuvis pagal jam suteiktas teises. Kadangi „Rikneda“ nei 2017, nei 2018 metais žvejybos nevykdė, jai tokios teisės ir negalėjo būti suteiktos (Žemės ūkio ministerija buvo paskelbusi, kad 2019 metai neįeina į atskaitos duomenis).

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė ir Aušrelė Mažrimienė, konstatavo, kad Žuvininkystės tarnyba, skirdama teises, vadovavosi Žuvininkystės įstatymu, teismų praktika ir nepažeidė tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo,

„Nustatyta, kad pareiškėja negalėjo dalyvauti kvotų skirstyme, nes paskutinius dvejus metus iki skirstymo nevykdė žvejybos, tačiau ji galėjo dalyvauti aukcione, kadangi aukcionui ši sąlyga nėra taikoma. Aukcione gali dalyvauti bet kuris ūkio subjektas, kuris neturi kvotų, bet turi laivą, registruotą žvejybos laivų registre”, – rašoma teismo sprendime, kuriuo „Riknedos” skundas buvo pripažintas nepagrįstu.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Beje, „Rikneda” Registrui centrui iki šiol nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2017-2019 metus. 2016 m. ji buvo gavusi 18 940 eurų pajamų ir patyrė 12 297 eurus nuostolio, o 2015 m. pajamos siekė 36 668 eurus, buvo patirtas 13 766 Eur nuostolis.