Dvi savaites trukusią Gargždų atviro jaunimo centro nuotolinę konferenciją „Jauno žmogaus pasaulis“ organizatoriai vadina tikru stebuklu – dėl karantino susiklosčiusių aplinkybių per trumpą laiką jaunimui pavyko suorganizuoti renginį šalies mastu – jau antrus metus vykstanti konferencija pritraukė ne tik Klaipėdos, bet ir kitų Lietuvos regionų gyventojų dėmesį.

Daugiausia dėmesio – emocinei sveikatai

Konferencijoje dalyvavę žymūs žmonės dalijosi savo asmeninėmis patirtimis apie savijautą, išgyvenimus – daugeliui iš jų teko susidurti su patyčiomis, palaikymo stoka ir nepritarimu iš artimųjų bei aplinkinių.

Vienas iš konferencijos pranešėjų, dainininkas Gabrielius Vagelis pasidalijo savęs ieškojimo istorija ir teigė, kad nuo vaikystės jo stilius ir požiūris į gyvenimą neatitiko aplinkoje vyraujančių standartų, o patirtas patyčias dėl savo išvaizdos jis priėmė drąsiai.

„Tikrai reikia drąsos, kad leistum sau būti tuo, kuo tu nori, ypač jei nori būti kažkuo kitu, nei matai aplinkui“,  – sakė Gabrielius.

Youtube nuotr.

Pasak aktoriaus Dominyko Vaitiekūno ir nuomonės formuotojos Agnės Kulitaitės, rūpinimasis savo emocine sveikata, yra toks pat svarbus, kaip dantų higiena – „emocinę higieną“ reikia priskirti prie pagrindinių rutinos įpročių.

D. Vaitiekūnas teigė, kad rūpinimasis emocine sveikata yra nuolat besitęsiantis procesas, todėl siūloma dalintis jausmais su aplinka bei spręsti konfliktines situacijas „čia ir dabar“. Tai padėtų išvengti „sprogstančio burbulo efekto“.

Aktorius prisipažino, kad kenčia nuo nerimo ir jam ne visada pavyksta su tuo susitvarkyti. Jau kelerius metus lanko terapiją ir pabrėžė, kad kreipiantis į psichologą, svarbu atsižvelgti į savo poreikius.

Nors psichinės sveikatos atžvilgiu situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga, pašnekovai džiaugėsi, kad vis daugiau viešų asmenų išdrįsta kalbėti apie savo emocinę būklę ir padrąsino jaunuolius kreiptis pas psichologą arba psichoterapeutą jaučiant tam poreikį.

Atlikėjas Jurgis Didžiulis ir Klaipėdos Jaunimo linijos padalinio vadovė Brigita Nikonovičė  kartu pasidalijo savo emocijomis, įtraukdami ir žmones parašyti, ką jie jaučia.  Tai padėjo sukurti artimesnį ryšį su auditorija. J. Didžiulis atliko kelias savo dainas, įtraukdamas prisijungusius dalyvius, palinkėjo neprarasti tvirtumo išgyvenant karantiną bei stengtis kuo daugiau apsupti save palaikančiais ir optimistiškai nusiteikusiais žmonėmis.

Mąstymo įpročių svarba karantino metu

Apie rūpinimąsi savo psichine būkle, drąsą prašyti pagalbos iš aplinkinių, atsidūrus krizinėje situacijoje, kalbėjo aktorė Elžbieta Latėnaitė. Šiais metais aktorei teko išgyventi sunkius gyvenimo išbandymus, įskaitant ir COVID-19. Ligos metu Elžbietą lydėjo stiprus nerimo jausmas, baimė ir nežinomybė. Atsakydama į auditorijos klausimą, kas dar gali padėti išgyventi COVID-19, Elžbieta paminėjo būtiną veiklą, teigiamas emocijas iš aplinkos, ir pridūrė, kad jai padėjo bėgiojimas lauke kas antrą dieną – sporto rutina suteikė stipresnį stabilumo jausmą.

Aktorė prisipažino, kad paauglystėje jautėsi vieniša, todėl žino, ką reiškia užsisklęsti savyje. Ji patarė januoliams nenirti į „aš viena(-as)“ ir „aš nieko neturiu“ mąstyseną, nes tai apsunkina padėtį. Pasak pašnekovės, tokiais atvejais reikia stengtis mąstyti racionaliai ir pradėti nuo atviro pripažinimo, kad esi krizėje ir ieškoti pagalbos.

Emociniai išgyvenimai bei patiriamas stresas gali smarkiai atsiliepti fizinei sveikatai – žmonės tampa pažeidžiami, silpnėja imuninė sistema.

Kaip prižiūrėti savo fizinę sveikatą ir ką daryti, kad nepritrūktų motyvacijos, naudingais patarimais dalijosi sveikos mitybos specialistas ir sporto treneris Artur Swan. „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas prisipažino, kad jam pasitaiko dienų, kai tenka versti save eiti į sporto salę, todėl puikiai supranta, kaip jaučiasi jauni žmonės, patiriantys motyvacijos stoką.

Pasak Artūro, maitinantis arba sportuojant, norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, visada svarbu atsižvelgti į savo įpročius ir savijautą ir rasti sau tinkamas alternatyvas (pvz., jei buvome įpratę valgyti saldžius sūrelius, juos galime pakeisti mažesnio riebumo varške). Žmonės išsikelia didelius ir neadekvačius tikslus, o drastiški gyvenimo būdo pokyčiai skatina stresą ir dažniausiai atneša tik laikinus rezultatus.

„Turime ieškoti mums tinkančių ir patinkančių būdų, nes jų pasirinkimas didžiulis. Esmė yra ne laikytis dietos, o tiesiog suprasti, kad valgyti galima viską – svarbiausia rinktis kuo sveikesnius produktus,” – teigė sveikos gyvensenos specialistas.

Artūras paminėjo, kad sportas padėjo ugdyti stipriuosius jo asmenybės bruožus, suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, nes skatino imtis atsakomybės prieš patį save. Pokalbio metu jaunuoliai buvo padrąsinti pradėti užsiimti sportu namuose ir domėtis kitomis, prieinamomis sveikatingumo veiklomis.

Tikslas – nepakliūti į socialinių tinklų pinkles

Socialinių medijų dėka informacija apie emocinę ir fizinę sveikatą tapo prieinama, judėjimai ir iniciatyvos tapo žinomos, o psichologinė pagalba – pasiekiama, tačiau yra ir kitos jų pusės, apie kurias pranešėjai dalinosi šioje konferencijoje.

Dirbdami su jaunuoliais, Gargždų atviro jaunimo centro darbuotojai pastebėjo, kad ne visi jauni žmonės žino, kad paskyros vedimas socialiniuose tinkluose gali būti sunkus darbas. Vilniaus oro uosto pardavimų vadovė ir socialinių tinklų žvaigždė Beatričė Paškevičiūtė teigė, kad žiūrint paskyras internete galva gali apsisukti kiekvienam – nesąmoningas socialinių tinklų vartojimas skatina socialinį lyginimąsi ir netgi gali sukelti identiteto krizę.

Beatričė pabrėžė, kad svarbu kritiškai įvertinti socialiniuose tinkluose matytą turinį. Didžiąją dalį nuomonės formuotojų sudaro pardavėjai, kurių tikslas parduoti prekę ir paslaugą, todėl jų prioritetas visada išliks tobulas savęs pateikimas sekėjams. Pasak pašnekovės, iki tam tikro amžiaus jaunuoliai neturi tinkamų žinių ir nėra suformavę tvirtos gyvenimo pozicijos, todėl socialinių tinklų vartotojų amžiaus cenzas, jos nuomone, turėtų būti padidintas.

Tinklaraštininkė ir DJ, Darja Kot dalijosi savo darbo niuansais ir griovė stereotipus apie nuomonės formuotojus. Vienas iš jų, kad tapti nuomonės formuotoju yra labai lengva. Tačiau, pasak tinklaraštininkės, realybė yra visiškai kitokia. Nuomonės formuotojams reikia turėti platų žinių spektrą ir nuolat tobulėti, nes šioje srityje egzistuoja didelė konkurencija. „Turi pasiekti tokį lygį, kad taptum įdomus ir sekėjams, ir pardavėjams“, – sakė ji.  Teigiamą požiūrį į gyvenimą turinti pašnekovė pasidalijo savo karjeros istorija, papasakojo apie kuriamą verslą ir paragino jaunuolius siekti savo tikslų, nebijoti imtis naujų iniciatyvų.

Diskutavo ir anglų kalba

Antrąją konferencijos savaitę vyko išskirtinis neformalaus ugdymo metodu paremtas Nacionalinio socialinės integracijos instituto kuruojamos programos renginys, diskusijų sesija „Socialinė gyvoji biblioteka“.

Renginio organizatoriai skatino visų dalyvių tarpusavio supratimą, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms. Kartu su įvairių socialinių grupių atstovais „gyvosiomis knygomis“, Gargždų atviro jaunimo centro savanoriais ir darbuotoja renginio dalyviai diskutavo apie tai, kodėl bijome ištarti žodžius „gėjus“ ar „lesbietė“, kodėl psichikos sutrikimą turintys žmonės bijo apie tai kalbėti bei kodėl kitataučiams reikia (ar reikia) įrodyti savo vertę.

Pastaroji tema pritraukė gausų susidomėjusių kitataučių savanorių būrį, kurie drąsiai dalyvavo diskusijoje anglų kalba.

Gargždų atviro jaunimo centro darbuotojai džiaugėsi, jog pirmoji tokia nuotolinė konferencija, kuri pritraukė daugiau nei 10 000 žiūrovų iš skirtingų Lietuvos kampelių, pavyko puikiai.