Pirmieji žingsniai į jūrą

Laiškai iš jūros

Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojami įdomūs faktai, skelbiami įvairūs konkursai.

„Daugiau gal ką įdomesnio ir geriau parašysiu prieš atplaukdamasį Angliją, šiltiems pasatų vėjams pučiant. Tada ir dienoraštį plačiau rašau, bet vakarų vėjuose, sušalus, sušlapus, po keliolika valandų naktimis dirbant stiebuose, sustingusiomis rankomis, nudraskytais nagais graibant kietas, sumirkusias bures, kaukiant vėjui ir siaučiant jūrai, nėra laiko daug rašyti. Ir ką rašyti? Apie vargą, darbą? Tik jūrininkas jūrininką supranta, atjaučia ir be kalbos ar rašto“, – iš 1938 m. pasiekia jauno lietuvių jūrininko praktikanto, Vytauto Bagdonavičiaus, balsas.

Savo laiškus ir dienoraštį jis rašė sėdėdamas didžiajame prekybiniame burlaivyje „Moshulu“. Juo lietuvis spėjo du kartus apiplaukti pasaulį. Lietuvos jūrų muziejuje saugomas ir V. Bagdonavičiaus 1937–1939 m. darytas „Moshulu“ modelis.

„XX a. pirmoje pusėje jau buvo aišku, kad burlaiviai savo vietą plačiuosiuose vandenyse ilgainiui užleis garlaiviams. Praktiškai vienintelė sritis, kur burlaiviai dar buvo pelningi – didelių prekių kiekių gabenimas ilgomis distancijomis. Nuo savo pirmtakų XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios burlaiviai skyrėsi savo dydžiu, statybai naudotomis medžiagomis. Visi šie didieji prekybiniai burlaiviai buvo vadinami bendriniu vindžamerių (windjammer) vardu – juos atpažinti buvo galima iš gigantiškos išvaizdos, keturių ar penkių stiebų. Nepaisant garlaivių įsivyravimo, vis dar buvo manoma, kad prieš tampant profesionaliais jūrininkais reikia įgyti praktikos burlaiviuose. Didžiųjų burlaivių savininkams tokie praktikantai buvo pigi ar net visai nemokama darbo jėga, o kartais net ir pelno šaltinis.

Tarpukariu lietuviai turėjo galimybę mokytis jūrininko amato teorijos, bet valstybė neturėjo nė vieno mokomojo laivo, tad buvo ieškoma laivų, kuriuose kursantai galėtų mokytis. Pasirinkta sudaryti sutartis su žymiu laivų savininku norvegu Gustafu Eriksonu. Jis turėjo didžiausią pasaulyje vindžamerių flotilę. Būrelis lietuvių 1925–1939 m. plaukiojo jo burlaiviais „Olivebank“, „Archibald Russell“, „Viking“ ir „Moshulu“. Už kiekvieną studentą Lietuvos valstybė mokėjo 3000 litų, o G. Eriksenas žadėjo, kad mokiniai įgis savo amatui svarbių žinių ir patirties. Su lietuviais sutarti ne visada sekėsi, jie buvo įvardijami kaip pretenzingi ir reiklūs praktikantai – reikalavo pažadėtų žinių ir ne tokių skurdžių gyvenimo sąlygų, kokias gavo G. Erikseno laivuose, net streikavo”, – Lietuvos jūrų muziejaus gide „Jūros istorijos“ rašo Kristina Sadauskienė.

Prieš Vytautui Bagdonavičiui sėdant į „Moshulu“ metalinis keturstiebis burlaivis jau buvo spėjęs nugyventi margą gyvenimą: jis buvo pastatytas 1904 m. Škotijoje, plaukiojo tarp Europos ir abiejų Amerikų, į Australiją. G. Eriksonas jį iš amerikiečių nusipirko 1935 m.

V. Bagdonavičius į „Moshulu“ sėdo praėjus daugiau nei dešimtmečiui po pirmųjų lietuvių kadetų plaukimo vindžameriais. Valstybė jo ir kitų dviejų tuo metu išplaukusių lietuvių praktikos jau nebefinansavo. Savo įspūdžius burlaivyje V. Bagdonavičius aprašė dienoraštyje ir laiškuose, fotografavo burlaivį ir jo kelionės kasdienybę – sunkų darbą, pamatytus uostus, įgulą. Praktikanto tekstai buvo publikuojami tarpukario spaudoje.

Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sutrukdė V. Bagdonavičiui pasiekti karjeros aukštumų, 1940 m. garlaivį „Šiauliai“, kuriame jis atlikinėjo šturmano praktiką, netoli Hoglando salos subombardavo vokiečiai. Išsigelbėjusią įgulą įkalino rusai – iš suimtųjų neišgyveno nė vienas.

Karo metais „Moshulu“ buvo konfiskuotas, jame vienu metu buvo apgyvendinti vermachto kariai, vėliau naudotas kaip sandėlis.

Šiuo metu „Moshulu“ yra didžiausias išlikęs originalus vindžameris. Jis stovi Filadelfijoje ir yra naudojamas kaip muziejus ir restoranas.

Įdomu, kad „Moshulu“ net ir nustojęs plaukioti vandenynais nesiruošė pasitraukti į užmarštį, šiuo laivu į JAV legendiniame kino filme „Krikštatėvis“ atvyko jaunas Vitas Karleonė.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Jūrų muziejus pradeda naują sezoną

Nuo šio trečiadienio – balandžio 17 dienos – Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgalį, o nuo ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

Miestas

Atidarys parodą, skirtą narytės NATO 20-mečiui

Balandžio 5-ąją, penktadienį, 16 val., šalia laivo-muziejaus M52 ,,Sūduvis“ Lietuvos jūrų muziejus atidarys lauko parodą ,,NATO jūroje saugo“, skirtą Lietuvos ...
2024-04-04
Skaityti daugiau

Švietimas

Jūrų muziejus kviečia mokytojus registruotis edukacinėms veikloms

Lietuvos jūrų muziejus, bendradarbiaudamas su Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centru, balandžio 4 dieną rengia patyriminę-metodinę dieną, skirtą mokytojams. ...
2024-03-25
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This