Šią savaitę šalies valdžios institucijos, bandančios suvaldyti koronaviruso plitimą, vėl griežtina karantiną, vėl keičia šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo sąlygas. Tikėtinas šių veiksmų rezultatas – ne tik viruso atvejų mažėjimas, bet ir padariniai ekonomikai, kuriuos, matyt, objektyviai bus įvertinti jau po karantino.

Pranešama, jog šiuo metu Klaipėdos universiteto mokslininkai baigia pirmosios pandemijos bangos poveikio regiono verslams bei valstybės antikrizinių veiksmų įtakos vertinimą, kurį planuoja visuomenei pristatyti kitų metų sausį.

Vyriausybės veiksmai – greiti, bet nesuplanuoti

Dėl COVID-19 keliamos grėsmės, 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje įvedus karantiną, didelė dalis Lietuvos įmonių susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais, dažnam verslui keliančiais veiklos tęstinumo riziką. Siekiant suvaldyti susidariusią ekonominę situaciją, Lietuvos Vyriausybė ėmėsi planuoti bei vykdyti valstybės intervencijas, orientuotas į neigiamo ekonominio poveikio šalies verslui mažinimą. Dėl tuo metu būtino skubumo veikti, tikėtina, kad nebuvo atliktas detalus išankstinis (ex-ante) planuojamų priemonių vertinimas, kurio metu būtų identifikuotas galimas finansavimo poreikis, suplanuotos atitinkamo dydžio valstybės intervencijos ir pasirinktas optimalus šių priemonių rinkinys.

Siekiant prisidėti prie objektyvaus pandemijos poveikio vertinimo, Klaipėdos universiteto tyrėjų komanda Lietuvos mokslų tarybos užsakymų vykdo tyrimą, kurio tikslas yra atlikti su COVID-19 susijusių veiklos apribojimų socioekonominio poveikio Klaipėdos regiono įmonėms ir jų darbuotojams bei valstybės intervencijų, orientuotų į neigiamo ekonominio poveikio mažinimą, efektyvumo vertinimą.

Projekto įgyvendinimo metu atliekamas detalus įvestų ekonominės veiklos apribojimų ir valstybės intervencinių priemonių, orientuotų į neigiamo ekonominio poveikio mažinimą, efektyvumo vertinimas Klaipėdos regiono mastu, analizuojamas koronaviruso pandemijos metu įvestų apribojimų sukeltas socioekonominis poveikis Klaipėdos regiono įmonėms atliekant kiekybines bei kokybines apklausas.

Šiuo metu tiek klausimynų pagalba, tiek fokus grupių diskusijų metu jau apklausta daugiau nei 80 Klaipėdos regiono verslų atstovų, siekiant išsiaiškinti, kaip pandemija paveikė įmonių veiklą, kokiomis priemonėmis įmonės naudojosi, kaip vertina jų efektyvumą, naudą ir pakankamumą. Taip pat atliekamos ir vietos savivaldybių atstovų apklausos, siekiant įvertinti pirmosios pandemijos bangos metu taikytų savivaldos lygmens priemonių efektyvumą bei palyginti skirtingas pagalbos verslui iniciatyvas, kurių buvo imtasi vietos lygiu.

Apyvartos mažėjo, darbo vietos išliko

„Pirminės apklausos rezultatai parodė, kad pirmosios pandemijos bangos poveikis ženkliai paveikė regiono verslus – tik apie 26% įmonių nurodė jog jų apyvarta nesumažėjo, o apyvartos augimas buvo fiksuojamas tik 1,4% įmonių“, – pranešime spaudai sako vienas iš tyrimo autorių,  Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Ignas Aničas.

Tuo pat metu daugumoje įmonių darbuotojams mokami atlyginimai nepakito ir net 89% įmonių išsaugojo nuo 75% iki 100% darbo vietų. Tai rodo, jog valstybės intervencijos, orientuotos į darbo vietų išsaugojimą bei atlyginimų subsidijavimą, turėjo teigiamą poveikį (pagalbos priemonėmis naudojosi 59% apklaustų įmonių).

Atlikus apklausos rezultatus, planuojama pateikti detalią pandemijos poveikio regiono verslui analizę bei įžvalgas dėl jos valdymo. Taip pat išvadas bei rekomendacijas dėl taikytų valstybės intervencijų efektyvumo ir pasirinkto rinkinio optimalumo.

Tyrėjai ketina pasiūlyti rekomendacines priemones dėl išankstinio (ex-ante) valstybės intervencijų vertinimo ekstremaliose situacijose ir pateikti rekomendacijas Klaipėdos regiono įmonėms dėl įvestų apribojimų ekonominio poveikio sumažinimo.

Planuojama, kad tyrimas bus užbaigtas 2021 metų sausio mėnesį.