Reprezentacine Klaipėdos vieta tapęs Pilies uostas ir Dangės krantinės dar prieš keliolika metų atrodė apgailėtinai: sovietmetį menantis betonas, daugelyje vietų net pradėjęs griūti ir byrėti. Kai 2009 metais Lietuva šventė savo tūkstantmetį, ji tapo tikra jūrine valstybe –  Dangės krantines ir Pilies uostą susitvarkiusi Klaipėda pirmą kartą priėmė prestižinės regatos burlaivius.

Pilies uostelis ir Dangės krantinės rekonstruotos, kad Klaipėdoje būtų galima plėtoti vandens turizmą. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“, tęsdama projektą „30 Nepriklausomybės metų: valstybingumo ženklai Klaipėdoje“, šįkart pasakoja apie tai, kokius iššūkius Klaipėdos savivaldybė ir jos vadovai turėjo įveikti, siekdami, jog Dangės krantinės būtų šiuolaikiškos – tokios, kaip kituose Europos uostamiesčiuose.

Sumanė iškelti keltus

Vienas pirmųjų realių žingsnių Pilies uosto ir Dangės krantinių sutvarkymo link buvo žengtas 2002 metų vasario 14 dieną, kai tuometė Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba patvirtino didžiulės teritorijos, esančios pačiame miesto centre, abipus Danės upės, detalųjį planą. Vienas šio plano sprendinių buvo tuomet kairiojoje Dangės krantinėje, prie Pilies tilto esančią senąją perkėlą įkurdinti kitoje upės pusėje, Šiaurės rage.

Detaliajame plane buvo numatyta, kad Dangės upės krantinės bus naudojamos kaip rekreacinė zona, čia švartuosis jachtos ir mažieji laivai.

Detaliojo plano rengėjai taip pat pasiūlė Klaipėdos piliavietėje atkurti rytinės fosos, pilį juosiančio gynybinio griovio, dalis.

„Visų detalių, kaip gimė idėja tvarkyti tuomet tikrai labai baisias Dangės krantines ir Pilies uostelį, dabar nebegaliu prisiminti. Matyt, tai buvo komandos nuopelnas. Iki šiol džiaugiuosi, kad tais laikais savivaldybės administracijoje turėjau puikią komandą, dirbome kai vienas kumštis. Komanda buvo su tokiomis idėjomis, jog kai kuriomis net pats negalėdavau patikėti, neįsivaizduodavau, kaip tai galima įgyvendinti, kol mane įtikindavo. Taip, matyt, ir gimė sprendimai, kad krantines reikia tvarkyti, intensyvinti laivybą, iškraustyti keltus. Tuo metu tikrai augo poreikis švartuotis jachtoms ir mažiesiems laiveliams, todėl tinkamai ir nusprendėme, kad išmušė Danės krantinių ir Pilies uostelio valanda“, – prisiminė tuometis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Iki rekonstrukcijos Dangės krantinės buvo neestetiškos tiek upėje, tiek ant žemės. Forumo miestai.net nuotr.

Projektavo danai

2003 metų garsi Danijos inžinerinė projektavimo kompanija „COWI“, laimėjusi Klaipėdos savivaldybės skelbtą konkursą, pradėjo rengti projektą „Jūrinio turizmo infrastruktūros Lietuvoje plėtra – jachtų ir mažųjų laivų prieplaukos Klaipėdos piliavietėje įkūrimas“ („Jūrtur“). Per metus buvo parengta galimybių studija, projektas ir techninis projektas.

Juo buvo numatyta, kad turi būti tvarkomos Dangės upės krantinės abiejose pusėse nuo žiočių iki Biržos tilto ir keli metrai teritorijos šalia krantinių. Bendras krantinių ilgis – 1500 metrų.

„Vietoj esančių betoninių krantinių būtų statomos naujos medinės krantinės. Pasirinkta mediena bus labai tvirta ir atspari įvairiems poveikiams. Pagal techninį projektą tai būtų tropikų kietmedis. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo Skirmanto Buivydo, tokiam projektui tiktų ir ąžuolas, tačiau jo kaina yra beveik tokia pati, tad atsižvelgiant į tam tikras charakteristikas vis dėlto pasirinktas tropikų kietmedis. Jo manymu, tokios krantinės galėtų tarnauti šimtą ar net daugiau metų“, – projektas buvo pristatomas dienraštyje „Vakarų ekspresas“.

Jame taip pat buvo rašoma, kad „Pilies uostelis bus valomas, gilinamas, plečiamas: pietų kryptimi bus kasamos fosoje esančios „rankovės“. Dabartinis Pilies uostelis anksčiau atrodė ne taip, kaip dabar. Laikui bėgant fosa, arba griovys buvo, užkastas, užverstas statiniais. Įgyvendinus projektą, jis turėtų atgauti autentišką formą, t. y. griovys turėtų būti pratęstas. Bendras Pilies uostelio krantinių ilgis – 1600 m“.

Pilies uostelio plėtra 2007 m. spalį. Forumo miestai.net nuotr.

Projekte buvo numatyta, kad uostelyje bus pastatytos plaukiojančiosios prieplaukos ir jame vienu metu galės švartuotis apie 150 jachtų.

Projekte dėmesio skirta ir unikaliajam pasukamam tilteliui – technikos paminklą numatyta atnaujinti.

Padėjo pažintis su V. Uspaskichu

2005 metų pradžioje techninis projektas buvo suderintas ir patvirtintas Nuolatinėje statybų komisijoje, gautas statybų leidimas, tad buvo galima pradėti Dangės krantinių rekonstrukciją ir Pilies uosto įrengimo darbus. Reikėjo tik pinigų, nes techniniame projekte buvo numatyta, kad visi darbai gali kainuoti apie 30 mln. eurų.

Klaipėdos miesto savivaldybė parengė paraišką gauti ES finansavimą ir 2005 metų balandžio 1-ąją ją pateikė Lietuvos verslo paramos agentūrai prie Ūkio ministerijos.

„Netrukus bus metai, kai pateikta paraiška yra vertinama. Besiruošiančiųjų įgyvendinti šį projektą tai, žinoma, nedžiugina, nes per tokį laikotarpį gali gerokai pakilti statybų kainos. Klaipėdos miesto savivaldybė šiam projektui įsipareigojo skirti apie 3 mln. Lt, kitus pinigus tikimasi gauti iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo. Maždaug du trečdaliai lėšų tektų Pilies uostui, o vienas trečdalis – Danės upės krantinėms“, – 2006 metų kovą rašė „Vakarų ekspresas“.

„Toje Lietuvos verslo paramos agentūroje tikrai teko lankytis ne kartą ir ne du, įtikinėti, kad pinigai Klaipėdai tikrai reikalingi. Manau, kad ES pinigų poreikis Lietuvoje tuo metu buvo labai didelis, juk Lietuva neseniai buvo tapusi ES nare, todėl visi miestai tiesė rankas į struktūrinius fondus. Todėl natūralu, kad mes metus laukėme atsakymo, ar gausime pinigų. Tuo metu ūkio ministras buvo Viktoras Uspaskichas. Mes nebuvo dideli draugai, bet buvome geri pažįstami. Manau, kad galbūt tai ir lėmė sprendimą, jog Danės krantinėms ir Pilies uosteliui gavome ES pinigų. Be to, projektas tikrai buvo vertas dėmesio, juk Klaipėda yra uostamiestis, o Lietuva – jūrinė valstybė. Bet ministro palaikymas buvo labai svarbus, su Viktoru tikrai ne kartą esu kalbėjęs apie šį projektą“, – teigė R. Taraškevičius.

2006 metų gegužės pabaigoje „Vakarų ekspresas“ pranešė, jog „Ūkio ministerijoje posėdžiavęs Turizmo projektų atrankos komitetas uostamiesčio savivaldybės projektui rekomendavo skirti 25,82 mln. litų. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo remdamasis projektų atrankos komiteto rekomendacijomis priims ūkio ministras“. Ministro įsakymas dėl paramos skyrimo buvo pasirašytas 2006 metų liepą.

2008 metų vasaris. Forumo miestai.net nuotr.

Prisikvietė didžiuosius burlaivius

Dabar galima tik spėlioti, bet tikriausiai labai daug prie sprendimo skirti ES paramą Danės kratinėms ir Pilies uosteliui prisidėjo ir žinia, jog Klaipėda taps prestižinės regatos „The Tall Ships‘ Races 2009“ uostu.

Tai buvo paskelbta 2006 metų paskutinėmis kovo dienomis, todėl nemažai klaipėdiečių tokią žinią net palaikė Melagių dienos pokštu.

„Kovo pabaigoje gautas regatos „Tall Ships‘ Races“ direktorių valdybos pranešimas, kad 2009 m. liepą Lietuvos jūrinis miestas pasirinktas kaip vienas iš didžiųjų burlaivių lenktynių etapas. Kviečiant šią regatą į Klaipėdą buvo atliktas didelis darbas. Meras kalbėjo, kad vien Klaipėdos miestas finansiškai nepajėgus priimti ir aptarnauti tokio masto regatą, todėl jau anksčiau buvo kreiptasi į Vyriausybę, Finansų ir Susisiekimo ministerijas, Tūkstantmečio minėjimo komisijai. Jų atsakymai nuteikia optimistiškai, o gavus regatos vadovų laišką tikimasi, kad šalies valdžia finansiškai parems vieną įspūdingiausių Lietuvos tūkstantmečio renginių“, – 2006 metų pavasarį pranešė Klaipėdos savivaldybė.

R. Taraškevičius ir dabar priminė, kad pirmieji žingsniai, kviečiant į Klaipėdą regatos „Tall Ships‘ Races“ dalyvius, buvo žengti dar 1992-1993 metais.

2009 metais jau rekonstruotos Dangės kratinės pirmą kartą priėmė tiek laivų – į Klaipėdą atplaukė regata „The Tall Ships’ Races”. Forumo miestai.net nuotr.

2009 metų liepą publikuotame „Vakarų ekspreso“ straipsnyje, kuriame apžvelgiama visa regatos prisikvietimo į Klaipėdą istoriją, rašoma, kad pirmą kartą į Londoną dalyvauti metinėje regatą rengiančios organizacijos „Sail Training International“ (tuomet – dar „Sail Training Association“) konferencijoje išsiruošė tuometis Miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas ir laivų agentavimo įmonės direktorius Aloyzas Vilkas.

„1992-aisiais buvau Klaipėdos meras. Tarybos pirmininkas man sako: „Mere, važiuok. Reikia prisikviesti.“ Ir nuvažiavome dar kartą su A. Vilku pasiėmę prisistatymo filmuką. Pakvietėme, turėjome drąsos. Nežinojome tada nei reikalavimų, nei sąlygų, o jos, kaip matome, nėra tokios jau paprastos“, – „Vakarų ekspresui“ prisiminė Benediktas Petrauskas.

„Nepaisant to, kad Klaipėda beveik prieš 20 metų dar nebuvo tokia, kokia yra dabar, neturėjo ir Kruizinių laivų terminalo, britai nežlugdė klaipėdiečių vilčių. „Jie nepasakė: „Ne. Pas jus nėra krantinių, to ar ano.“ Jie pademonstravo tikrą britišką santūrumą ir džentelmeniškumą”, – sakė B. Petrauskas.

Klaipėda neturėjo ne tik tinkamos infrastruktūros – čia nebuvo ir buriavimo tradicijų. Anot tuometinio Karinių jūrų pajėgų vado admirolo Raimundo Baltuškos, Lietuvos buriavimo sostinė, deja, buvo Kaunas.

Klaipėdiečių išvykos pas regatos organizatorius nesiliovė – kviesti „The Tall Ships’ Races“ į Lietuvos uostamiestį važiavo ir buvęs meras Silverijus Šukys kartu su R. Baltuška bei savivaldybės administracijos atstove Ina Šidlauskiene. Jie važiavo ne tuščiomis – gabeno apie Klaipėdą susuktą filmuką ir stendus“, – rašė „Vakarų ekspresas“.

Pas regatos organizatorius ne kartą vyko ir R. Taraškevičius, kol, galiausiai buvo susitarta, jog Klaipėda bus įtraukta į didžiuosius burlaivius priimančių uostų žemėlapį.

Niekam tikriausiai nekilo abejonių, kad tokias krantinės ir jų prieigas reikia tvarkyti. Forumo miestai.net nuotr.

Trūko pinigų

Kai jau buvo aišku, kad 2009 metais vasarą Klaipėda turi būti pasiruošusi tinkamai priimti daugybę burlaivių ir minias žmonių, reikėjo skubėti tvarkyti ir Dangės krantines bei Pilies uostelį.

Tačiau pradėti darbus trukdė vis gerėjantis gyvenimas – prasidėjo ekonominis pakilimas, tad statybininkų prašomos sumos vis augo.

„Už būsimą Pilies uosto ir Danės krantinių rekonstrukciją galimi rangovai norėtų gauti dvigubai daugiau, negu siūlo savivaldybė. Todėl Klaipėdos savivaldybei vis tenka atidėti rekonstrukcijos darbų pradžią. Vakar įvykusiame Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki upės žiočių tvirtinimo bei jachtų, mažųjų laivų uosto Klaipėdos piliavietėje įkūrimo darbų pirkimo konkurse dalyvavo dvi bendrovės. Atplėšus vokus, paaiškėjo, kad dalyvės darbus nori atlikti už gerokai didesnę kainą nei pasiūlytoji“, – 2007 metų kovo 30-ąją informavo dienraštis „Klaipėda“.

Rekonstrukcijai buvo numatyta apie 30 mln. litų, nes 25,8 mln. skirti iš ES, o 3 mln. litų suplanavo pridėti savivaldybė. Tačiau konkurse dalyvavusi Gargždų bendrovė „Hidrostatyba“ rekonstrukciją pasiūlė atlikti už 51 mln., o bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“ – už 67 mln. litų.

Tos pačios bendrovės dalyvavo ir prieš porą mėnesių įvykusiame pirmajame konkurse, kuris buvo nutrauktas dėl pasiūlytų pernelyg didelių darbų atlikimo kainų.

R. Taraškevičius vėl pradėjo savo keliones į Vilnių, o kai Ūkio ministerijoje išgirdo, jog Klaipėda nebus palikta likimo valiai, Klaipėdos savivaldybė pasirašė brangiąją sutartį su „Hidrostatyba“ ir ji 2007 metų rugpjūtį pradėjo darbus. Tiesa, su „Hidrostatyba“ suderėta, kad darbus ji atliks už 47 mln. litų.

Bendrovė „Hidrostatyba” Dangės krantines ir Pilies uostelį rekonstruoti sutiko už 47 mln. eurų. Forumo miestai.net nuotr.

Galvos skausmas – gruntas

„Mums tai buvo vienas įdomesnių ir sudėtingesnių objektų, kurie atnešė supratimo ir patirties. Tai nebuvo paprasta, kaip pastatyti namą, kai viskas aišku viską žinai. Šis projektas tikrai buvo labai įdomus tiek statybų, tiek hidrotechniniu požiūriu. Bet buvo ir labai daug iššūkių“, – prisiminė dabar jau bankrutavusios bendrovės „Hidrostatyba“ vadovas Jonas Dumašius.

R. Taraškevičius taip pat prisiminė, jog įvairiausių sunkumų buvo nemažai, tad reikėjo operatyvių sprendimų ir visų suinteresuotų šalių susikalbėjimo.

„Vienas didžiausių iššūkių buvo tas, kad darbai vyko jautrioje Klaipėdos piliavietės ir senamiesčio teritorijoje. Pavyzdžiui, Pilies uostelis iš Pilies gatvės pusės juk buvo dvigubai trumpesnis nei yra dabar. Kai prasidėjo kasinėjimai, susidūrėme su didžiuliais archeologiniais darbais, kurie buvo privalomi. Viskas buvo atkasta, ištyrinėta, o tada buvo užpiltas vanduo. Problemų kėlė ir priešinga pusė. Ten archeologiniai tyrimai ir istorinė medžiaga rodė, kad turime daug paveldo, todėl teko projektą koreguoti, nes nebūtume suspėję regatai paruošti uostelio. Pirmame variante vandens kanalas turėjo būti išplėstas tiek, kiek iš Pilies gatvės pusės. Bet ten stovėjo „Klaipėdos laivų remonto“ siurblinė, kuri aptarnavo tinklais tuometinę gamybą. Be to, archeologai lyg atrado, kad ten, po žeme, yra kažkoks senas medinis tiltas. Todėl ir nuspręsta projektą pamažinti. Gal kada ateityje bus šioje vietoje bus atkurta visa fosa, bet tuomet reikėjo skubėti“, – teigė R. Taraškevičius.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Galvos skausmu tapo ir piliavietėje iškastas gruntas.

„Matavimai parodė, kad gruntas yra užterštas ir tai nenuostabu, nes juk toje teritorijoje ilgą laiką buvo laivų remontas, gamyba. Tiek su uostininkais, tie su aplinkosaugininkais ieškojome sprendimų, ką daryti su užterštu gruntu. Labai patalkino Uosto direkcijos specialistai. Ir buvo nuspręsta tą užterštą gruntą sumaišyti su gruntu, kuris kasamas uosto akvatorijoje, taip sumažinti taršą, kad jį būtų galima išvežti į dampingą, į jūrą“, – pasakojo tuometis Klaipėdos meras.

J. Dumašius prisiminė, jog problemų kėlė geologija.

„Projektuotojai tikrai negalėjo įlįsti į žemę ir pažiūrėti, kaip yra iš tikrųjų, todėl keliose vietose Danės upėje buvo tokių dalykų, kad realiai net nebuvo grunto. Kali špuntą ir jis gali nuskęsti iki begalybės, iki 20 metrų. Bet visas problemas išsprendėme ir dabar matome, kad tie sutvirtinimai jau stovi beveik 15 metų ir dar ilgai stovės“, – teigė J. Dumašius.

2009 metų balandis. Forumo miestai.net nuotr.

Statybininkai buvo priversti išmokti dirbti ir su Lietuvoje egzotika buvusia ir esančia ekki mediena. Naudoti šį tropikų kietmedį krantinėms pasiūlė projektuotojai, kurie rėmėsi Danijos patirtimi, o šioje šalyje ekki mediena apkaltos krantinės nesusidėvėjo 40 metų. Pabrėžta, jog kietmedis atsparus ne tik oro sąlygoms, drėgmei, bet ir augalų bei gyvūnijos poveikiui, ekki „neįkandama“ gyviams, kurie gali lengvai sunaikinti kitos rūšies medieną. Be to, atsižvelgta ir tai, kad natūrali šio medienos spalva būdina Klaipėdai ir ji beveik nekinta.

„Mes šią medieną atsivežėme per olandų kompaniją. Kiekių dabar neprisimenu bet jos tikrai nemažai reikėjo. Ir reikėjo mokėti su ja dirbti. Ji tokia kieta, gerokai kietesnė ir už ąžuolą, ir už raudonmedį. Jei ji ilgiau pastovi, padžiūva, ji sukietėja taip, kad varžto neįmanoma įsukti lyg metalas būtų. Tikiu, kad šis mediena tarnaus labai ilgai“, – kalbėjo J. Dumašius.

Detalių ieškojo visoje Europoje

2008 metų lapkritį Klaipėdos savivaldybė pranešė, jog baigė įrengti Pilies uostelį ir rekonstruoti Dangės krantines nuo žiočių iki Pilies tilto.

Rekonstruotame Pilies uostelyje vienu metu gali prisišvartuoti apie 150 jachtų. Forumo miestai.net nuotr.

Netrukus prasiėjo ir antrasis etapas – sutvarkyti krantines tarp Pilies ir Biržos tiltų, nes sparčiai artėjo data, kai Klaipėda turėjo tapti didžiųjų burlaivių regatos uostu.

Šie darbai buvo baigti laiku, tačiau klaipėdiečiai turbūt prisimena, jog 2009 metų vasarą, kai atplaukė didieji burlaiviai ir daugybė jachtų bei mažųjų laivelių, ne viskas blizgėjo.

Kairioji Dangės krantinė nuo Pilies tilto iki įplaukos į Pilies uostą buvo nesutvarkyta. 2008 metais, kai prasidėjo jos tvarkymo darbai, krantinė netikėtai įgriuvo. Toliau vyko ginčai, kas dėl to kaltas, greta esančio senovinio sandėlio savininkai kaltino rangovus, kad dėl jų kaltės ėmė griūti ir pastatas.

2008 metų pabaigoje įgriuvusi krantinė tarp Pilies tilto ir įplaukos į Pilies uostą buvo sutvarkyta tik 2010metų rudenį. Forumo miestai.net nuotr.

Kol vyko šie ginčai, krantinė buvo nejudinama, todėl ir regatos svečiams vaizdas badė akis. Galiausiai 2010 metų rudenį ji buvo sutvarkyta, o dėl remonto darbų dar vasarą Senosios perkėlos keltai iškraustyti prie Kruizinių laivų terminalo, iš kurio į senąją vietą jie nebegrįžo, o 2011 metų vasarą persikėlė į Šiaurės ragą. Taip buvo realizuotas dar 2002 metų detaliojo plano sprendinys.

2009 metų vasarą Klaipėdą apžiūrėti burlaivių užplūdusi žmonių minia susidūrė su keblumais patekti į Kruizinių laivų terminalą, nes savo vietoje vis dar nebuvo pasukamojo tiltelio. Jo rekonstrukcija, kuri buvo viena viso Dangės krantinių ir Pilies uosto rekonstrukcijos projekto sudedamųjų dalių, užtruko neįtikėtinai ilgai.

Grandinių tiltas, geriau žinomas kaip pasukamas tiltelis, buvo nukeltas dar 2008 metų spalį. 1855 metais pastatyto ir į technikos paminklų sąrašą įtraukto tiltelio būklę įvertinę ekspertai nustatė kad ji yra labai prasta, todėl reikalingas ne paprastas remontas, o rekonstrukcija. Jos projektą parengusi bendrovė „Hidrostatyba“ niekaip negavo paveldosaugininkų palaiminimo, tad tiltelio net negalėjo išsivežti remontuoti, jis gulėjo Klaipėdos piliavietėje.

Todėl jau 2009 metų vasaros pradžioje tapo aišku, kad tiltelio savo vietoje nebus nei per Jūros šventę, nei per istoriniu Lietuvos įvykiu tapusią regatą. Tuomet R. Taraškevičius pasirūpino, kad būtų nugriauta bent dalis Klaipėdos piliavietę nuo Pilies gatvės juosusi tvora, kad žmonės galėtų lengviau patekti į Kruizinių laivų terminalą.

Pasukamas tiltelis remontuoti buvo išvežtas tik 2009 metų spalį.

„Remontuoti teks tiek tiltelio mechanizmą, tiek išorines apdailos detales. Kadaise į tiltelį buvo atsitrenkęs laivas, sulenkta pagrindinė konstrukcija. Reikės ją  ištiesinti, pakeisti išlūžusias metalines apdailos dalis“, – žiniasklaidai tuomet sakė Arvydas Biesevičius, UAB „Hidrostatyba“ statybos direktoriaus pavaduotojas.

Suremontuotas tiltelis į savo vietą grįžo 2010 metų pavasarį, dar kurį laiką vyko derinimo darbai, buvo klojamas medinis paklotas, kuriuo vaikščios žmonės, todėl realiai tiltelis vėl tarnauti žmonės pradėjo tik 2010 metų vasarą. Jo restauracija kainavo apie 800 tūkst. litų.

Pasukamojo tiltelio rekonstrukcija užtruko beveik dvejus metus. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Puikiai prisimenu, jog intensyviai vyko diskusijos apie tai, kad tiltelį reikėtų automatizuoti, o ne sukioti rankomis. Prisimenu, kad tada pykau ant paveldo sergėtojų, galvojau, kad jie visai nupušo, nelabai žengia koja kojon su gyvenimu. Bet dabar matau, kad buvo teisingas sprendimas, jog pasukimas išliktų autentiškas. Aišku, buvo labai sudėtinga restauruoti tą tiltelį. Detalių niekur nebuvo, man atrodo, kad Čekijoje radome meistrus, kurie sugebėjo detales restauruoti ir pagaminti naujų“, – teigė J. Dumašius.

R. Taraškevičius pabrėžė, jog visi sunkumai, su kuriais teka susidurti, pasimiršta, kai matai bendrą rezultatą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Dabar tikrai sunku prisiminti ir net nesinori prisiminti, kaip atrodė Dangės krantinės. Ir ne tik iš upės, bet ir ant kranto. Galiu drąsiai pasakyti, kad tai yra vienas labiausiai pavykusių mūsų projektų. Juk visi matome, kad krantinės yra ir patrauklios, ir mėgstamos, jose vasarą nuolat pilna žmonių“, – pasidžiaugė buvęs Klaipėdos meras.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „30 nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje“