„Grigeo Klaipėda“ praneša perdavusi Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Aplinkos apsaugos departamentui bei Aplinkos apsaugos agentūrai užsienio ekspertų išvadas dėl galimai aplinkai padarytos žalos, kai į „Klaipėdos vandens“ kolektorių buvo leidžiamos nepilnai išvalytos nuotekos.
Tyrimą dėl žalos atlyginimo parengė tarptautinė bendrovė „TIG Environmental“.
Remiantis jos išvadomis, „Grigeo Klaipėda“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Bendrovė prisiima ir prisiims atsakomybę už savo veiklą, todėl siekdami nustatyti žalos aplinkai faktą ir mastą, savo iniciatyva konkurso tvarka atrinkome ir pasitelkėme tarptautinius ekspertus, kurie atliko ne vieną mėnesį trukusį ekspertinį tyrimą ir pateikė savo išvadas. Vos tik gavę medžiagą iš ekspertų, ją nedelsiant perdavėme atsakingoms institucijoms, kurios, tikime, toliau galės tęsti tyrimo eigai būtinus veiksmus. Mes tik užsakėme, teikėme duomenis ir dokumentus ekspertams, persiuntėme ekspertų tyrimo ataskaitą ir jos pagrindu padarytas išvadas. Esame pasirengę kartu su ekspertais atsakingoms institucijoms tiesiogiai jas pristatyti bei atsakyti į kylančius klausimus“, – pranešime spaudai cituojamas „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.
Bendrovės užsakytam tyrimui vadovavo skirtingose italų mokslininkas, „TIG Environmental“ teismo ekspertizės vykdomasis direktorius dr. Carlo Monti.
Beveik 12500 puslapių užimančioje ataskaitoje analizuojama bendrų „Grigeo Klaipėdos“ ir „Klaipėdos vandens“ nuotekų, nes jos susimaišo prieš patekdamos į marias, sudėtis, nuotekų poveikis vietos aplinkai ir biologinei įvairovei, ekologinei Kuršių marių ir kraštovaizdžio būklei.
„Nustatyta, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas“,- teigiama pranešime.
„TIG Environmental“ taip pat akcentuoja, kad, nustatant žalos gamtai atlyginimą turi būti remiamasi ES direktyva Nr. 2004/35/EB apibrėžtais žalos gamtai atlyginimo principais ir būdais, suteikiant prioritetą nepiniginiam žalos aplinkai kompensavimo metodui.
Ekspertų ataskaitoje teigiama, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekose buvusio azoto ir fosforo poveikis Klaipėdos sąsiaurio (ir Kuršių marių) vandens kokybei buvo tikėtinai žemas arba visai nereikšmingas, o nuotekų BDS7 koncentracijos paveiktas Kuršių mariose plotas turėjo būti ribotas. Modeliavimo rezultatai esą patvirtino, kad BDS7 medžiagų išleidimo poveikis net blogiausio scenarijaus atveju, modeliuojant, kad 85 proc. bendrovės nuotekų galėjo būti leidžiamos biologiškai nevalytos, pasireiškia tik zonoje, esančioje šalia išleistuvo vietos.
Tai matyt užsienio tyrėjams kaip ir mūsų aplinkosaugai pateikė dokumentus kad jie ten su ramunėlių ekstraktu makulatūra tirpdo ir biski muilo naudoja, nu kartais. O tirpikliai ir kita schemoje tai stovi tik del vaizdo.
Gerai kad tie tyrėjai nedavė apdovanojimo jiems už super ekologiška technologija