Seimas antradienį pritarė laikinosios tyrimo komisijos išvadai dėl Gargžduose išrinkto parlamentaro Petro Gražulio teisinės neliečiamybės.

Petras Gražulis. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Komisija, patikrinusi generalinio prokuroro Evaldo Pašilio rašte nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinusi prokuroro Rolando Stankevičiaus ir Seimo nario P. Gražulio paaiškinimus ir atsakymus į komisijos narių klausimus, padarė išvadą, kad yra pagrindas patenkinti generalinio prokuroro prašymą dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Tyrimo komisijai nebuvo pateikta jokių faktinių įrodymų, kad Seimo narys P. Gražulis būtų persekiojamas dėl politinių ar kitokių panašių motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos“, – pristatydamas komisijos išvadas sakė jos pirmininkas Arminas Lydeka.

Už protokolinį nutarimą balsavo 97, prieš buvo 6 (Valius Ąžuolas, pats P. Gražulis, Jonas Pinskus, Zenonas Streikus, Rimantė Šalaševičiūtė ir Juozas Varžgalys) susilaikė 26 Seimo nariai (aštuoni iš Darbo partijos, 14 valstiečių ir keturi, priklausantys mišriai Seimo narių grupei).

Seimo statutas numato, kad Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Gruodžio 3 d. generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą informuodamas, kad ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis, būdamas valstybės politiku, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. tokį prašymą Seimas atmetė.