Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, kuriai priklauso ir Klaipėdos rūmai, ketvirtadienį raštu kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų, finansų ministres, Vyriausybę bei Seimo Ekonomikos komitetą dėl karantino apribojimų, kurie esą iškreipia konkurenciją.

Valdo Pryšmanto nuotr.

Asociacija savo kreipimesi akcentuoja, kad dėl griežtesnio karantino savo veiklą jau turėjo sustabdyti tūkstančiai smulkiųjų ir vidutinių verslų, o kai kurie didieji prekybos tinklai, prekiaujantys ūkio prekėmis, turi veikiančius maisto prekių skyrius ir tęsia darbą.

„Vadovaudamiesi teisininkų parengtomis išvadomis, teigiame, jog Vyriausybė, uždraudusi prekybą ne maisto prekėmis smulkiam ir vidutiniam verslui, iškreipia konkurenciją. Konkurencija iškreipiama, kai draudžiama ne maisto produktų tiesioginė prekyba, tačiau tos pačios paskirties prekėmis leidžiama prekiauti didžiuosiuose prekybos centruose”, – rašoma jos rašte.

Asociacijos nuomone, tiek Vyriausybės sprendimas leisti maisto prekių parduotuvėse prekiauti ne pirmo būtinumo prekėmis, tiek leidimas prekiauti lauke eglutėmis, skirtomis šventėms, pažeidžia Konkurencijos įstatymą. Pavyzdžiui, šventinių medelių įsigyti galima, o šventinių kambarinių gėlių – negalima.

„Neabejotina, kad žmonės prieš Kalėdas vis tiek pirks dovanas draugams bei šeimos nariams. Taigi asmuo, norėdamas įsigyti, pavyzdžiui vazą, eis į didelį prekybos centrą, kuriame neišvengiamai kontaktuos su pakankamai dideliu skaičiumi žmonių, lies prekes, kurias taip pat lietė neapibrėžtas ratas asmenų. Jeigu nebūtų uždrausta prekyba ne maisto prekėmis visose parduotuvėse, asmuo galėtų eiti į bet kurią mažą parduotuvėlę, kuri turi atskirą įėjimą, vieną pardavėją ir galimybę vienu metu priimti ir aptarnauti tik vieną pirkėją. Smulkiajam verslininkui pardavinėti gėles turgavietėje lauke, kur užsikrėtimo tikimybė yra vienareikšmiškai mažesnė, draudžiama, tuo tarpu eiti į prekybos centrą ir įsigyti gėlių puokštę leidžiama. Akivaizdu, kurie iš nurodytų prekybos variantų šiuo atveju sveikatos ir viruso plitimo mažinimo klausimu yra saugesni, tačiau Vyriausybė, deja, priima kitokius sprendimus, kurie ne tik žlugdo smulkųjį bei vidutinį verslą, bet ir diskriminuoja jį didžiųjų prekybininkų atžvilgiu”, – dėsto rūmus vienijanti asociacija.

Jos nuomone, smulkieji verslininkai yra atsakingi ir visuomeniški – dažnu atveju turi netgi geresnę galimybę užtikrinti saugias apsipirkimo sąlygas negu didieji prekybos centrai.

Rašte akcentuojama, kad aptarnaujant vieną asmenį patalpoje visiškai apribojama galimybė klientui kontaktuoti su kitu klientu mažesniu nei 2 metrų atstumu, o prekybos centruose, nors ir suteikus 15 kv. m. vienam asmeniui, esą negalima užtikrinti, jog pirkėjai nesigrūs prie tų pačių prekių netgi mažesniu nei metro atstumu.

„Vyriausybės argumentas, jog šiuo metu neranda gero sprendimo, nėra pakankamas, sprendimų yra. Nemaža dalis Europos valstybių, pavyzdžiui, Prancūzija, Šveicarija, apribojo galimybę įsigyti ne pirmojo būtinumo prekes prekybos centruose vien dėl to, jog užtikrintų sąžiningą konkurenciją. Todėl, nepaisant sudėtingos situacijos valstybėje, manome, kad yra būtina visiems verslo subjektams užtikrinti vienodas sąlygas veiklai vykdyti”, – rašo asociacija.