Visuomenės pastabų pageidavę vieni iš potencialių būsimo Klaipėdoje sporto ir laisvalaikio komplekso statytojų jų sulaukė su kaupu. Išsakyta nuomonių, kaip projektuojamą objektą padaryti dar labiau funkcionalesnį, taip pat pasiūlyta atkreipti dėmesį į tai, kad jis netaptų paukščių žūties vieta.
Diskusija – patobulinti projektą
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad bendrovės „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ pasiviešino, jog kartu su architektų įmone „2L architects“ dalyvauja Klaipėdos savivaldybės paskelbtame sporto ir laisvalaikio komplekso projektavimo, statybos ir valdymo pagal koncesijos sutartį konkurse.
Šiame konkurse varžosi du dalyviai, iki sausio pabaigos jie turi pateikti galutinius pasiūlymus, vėliau numatomos derybos, o tvirtinti sutarties su konkurso nugalėtoju projektą Klaipėdos miesto tarybai ketinama pateikti kitų metų vasarą.
„BaltCap Infrastructure Fund“ ketvirtadienio vakare surengė viešą diskusiją, nes, anot jo atstovo Šarūno Stepukonio, norima sulaukti visuomenės, sporto šakų atstovų pastabų, ką projekte dar reikia patobulinti, kas papildomai turėtų atsirasti.
„Dar turime laiko iki sausio pabaigos patobulinti projektą, todėl visos pastabos yra labai naudingos. Norime kuo geriau suprasti, koks objektas Klaipėdai reikalingas“, – kalbėjo Š. Stepukonis.
Klaipėdos savivaldybės paskelbto konkurso sąlygose nurodoma, jog konkurso laimėtojas turi buvusios II vandenvietės vietoje, prie Paryžiaus Komunos ir Komunarų gatvių sankirtos, suprojektuoti, pastatyti ir valdyti naują sporto ir laisvalaikio kompleksą, o Klaipėdos savivaldybė savo ruožtu įsipareigotų 23 metus iš komplekso valdytojo pirkti atitinkamą kiekį paslaugų, bet už ne daugiau 820 tūkst. eurų per metus.
Sąlygose nurodyta, jog komplekse turi būti dvi ledo ritulio aikštės ir penkios universalios sporto aikštelės, kurios gali būti gali būti pritaikytos krepšiniui, lauko tenisui, tinkliniui, rankiniui, salės futbolui, badmintonui.
Investuotų 16 mln. eurų
„Kai į sklypą, kuriame turi atsirasti pastatas, sudėjome visą programą pagal konkurso sąlygas, susidarė milžiniškas tūris, kuris nekoreliuoja su gretimu žemu užstatymu. Todėl nuspręsta pastatą skaidyti į tris dalis, sukuriant vieną akcentinę erdvę – vidinį kiemą“, – ketvirtadienio vakarą surengtoje diskusijoje projektą pristatė bendrovės „2L Architects“ architektė Viktorija Blažienė.
Viename iš suskaidytų tūrių numatoma įrenti Ledo areną, kurioje būtų dvi Tarptautinės ledo ritulio federacijos IIHF reikalavimus atitinkančios ledo aikštės, kitas blokas būtų skirtas universalioms sporto aikštelėms, o trečiasis – komercijai. Šiame pastate numatoma įrengti patalpas nuomai, tad galėtų atsirasti jogos ar dziudo studijos, taip pat numatyto patalpos sporto klubui bei apgyvendinimo paslaugoms.
Vidinis komplekso kiemas būtų atviras visiems, jame būtų įrengta įvairių laisvalaikio užsiėmimų. Sklype numatoma įrengti 180 automobilių stovėjimo vietų.
Š. Stepukonio teigimu, jei pastatas toks ir būtų statomas, investicijos siektų apie 16 mln. eurų plius PVM.
„Sąmatą siekiame dar kažkiek pamažinti, bet kad nebūtų funkcijų ar integralumo praradimų“, – tvirtino Š. Stepukonis
Aikštelės pasiūlė ant stogo
Potencialių naujo sporto komplekso projektuotojų ir statytojų surengtoje viešoje diskusijoje labai aktyviai reiškėsi Lietuvos kerlingo asociacijos atstovai. Jų manymu, ledo arenoje tikrai turi būti įrengtos bent dvi aikštelės, skirtos šiai sporto šakai – akmenslydžiui.
„Šiais laikais apsieiti be kerlingo miestas neturi teisės, nes kerlingas yra gana populiari ir sparčiai populiarėjanti sporto šaka. Ir ji skirta visiems, tad ji papildytų kiekvieno miesto sportinę veiklą“, – tvirtino Lietuvos kerlingo asociacijos atstovas.
Nemažai pastebėjimų sulaukta dėl projektuojamų universalių sporto aikštelių. Diskusijoje dalyvavę klaipėdiečiai dalijosi mintimis, kad jos turi būti pritaikytos ne tik treniruotėms, kaip tai įvardijo V. Blažienė, bet ir varžyboms.
„Svarstysime, bandysime eiti į labiau varžyboms pritaikytas aikšteles“, – pažadėjo V. Blažienė.
Beje, „2L architects“ vadovaujantis partneris Paulius Latakas išsakė savo nuomonę, jog sporto aikštelės neturėtų būti tokios universalios.
„Savivaldybė konkurso sąlygose nurodė, kad aikštelės turi būti universalios, tačiau mūsų matymu, jos turėtų būti labiau pritaikytos konkrečioms sporto šakoms. Pats iš savo patirties galiu pasakyti, kad lauko tenisą sunku žaisti aikštelėse, kur pribraižyta įvairių linijų“, – kalbėjo P. Latakas.
Tačiau diskusijoje ne universalių, o konkrečiai sporto šakai pritaikytų aikštelių, kuriose galėtų vykti į tarptautiniai turnyrai, pageidavo tik badmintono atstovai.
Diskusijos dalyviai taip pat teiravosi, ar komplekse nebus atviros (lauko) sporto infrastruktūros, ir gavo atsakymą, kad tokia neplanuojama nes jos nėra nei konkurso sąlygose, be to, ji nebūtų racionali, atsižvelgiant į klimato sąlygas. Tačiau architektas Raimondas Bakas pasiūlė atvirai infrastruktūrai panaudoti pastatų stogus, nes tai praplėstų sporto komplekso funkcionalumą. Potencialūs statytojai pažadėjo tokį siūlymą svarstyti.
Bus pavojingas paukščiams?
Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Julius Morkūnas diskusijoje atkreipė dėmesį, kad toks naujas objektas, kuriame daug stiklo ir atspindžių, taps paukščių žūties vieta.
„Pajūryje prie tokių pastatų randame tūkstančius žuvusių paukščių. Jei sakote, jog siekiate, kad pastatas bus draugiškas gamtai, tai reikėtų sumažinti stiklo ir atspindžių, nes kitaip paukščių žūtis yra neišvengiama“, – teigė J. Morkūnas.
Vieno iš projekto autoriaus Ryčio Čimkaus teigimu, įprasto stiklo bus naudojama minimaliai ir tik pirmuosiuose aukštuose.
„Iš esmės stiklas nėra visiškas veidrodis, jis dažytas arba tonuotas. Tiesa, nenagrinėjome, kokią įtaką pastatas turės paukščiams, bet sklypas yra pakankamai apaugęs želdynais, stiklas nebus originalios spalvos ir tai turėtų duoti savo efektą, kad sumažintų pavojų. Bet jei manote, kad yra labai rizikinga, manau, kad galima naudoti įvairias priemones, pavyzdžiui, aplikacijas“, – kalbėjo R. Čimkus.
Lietuvos ledo ritulio asociacijos atstovas Vaclovas Gedvilas pasidžiaugė jog sporto komplekso idėja pamažu juda realizavimo link.
„Labai džiugu, kad šitas projektas pajudėjo, džiugu, kad bent jau matome vaizdą. Iš ledo ritulio pusės, nieko mes čia pridėti negalėtume, yra dvi aikštelės – tiek, kiek norėjome. Tai, kad numatoma mažiausiai 650 žiūrovų vietų, reiškia, kad į Klaipėdą galėsime atsivežti pasaulio jaunių ir jaunimo čempionatus. O praėjimai, džiovyklų skaičius ir panašūs klausimai yra ne šios dienos. O šiaip džiugu. Jūs dirbkite toliau, o mes laukiame“, – pasidžiaugė V. Gedvilas.
Projektuotojų parengti sprendimai dėl būtent tokios apimties komplekso sąlygoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suformuluotų konkurso sąlygų. Sąlygos suformuotos dar 2017 m. rugsėjį UAB „Peritus sprendimai” (vadovas Andrius Šiaudinis) parengto “Investicijų projekto” pagrindu. “Peritus sprendimai” prieš 3,5 metų nupiešė viziją, kad šiame komplekse ledo aikštelėse vietoje dabar mieste ledo ritulį ir dailųjį čiuožimą lankyti pasirinkusių 450 klaipėdiečių po 20 metų lankys ..(pajuskite polėkį) 14’000 žmonių. Čia be 3000-ių badmintoną, krepšinį, lauko tenisą, rankinį, futbolą ir tinklinį sporto komplekse praktikuojančių. Ledo sporto šakas praktikuojančių skaičių “Peritus sprendimai” savo vizijoje numatė augsiant 30 kartų, nors likusioms kitoms numatė tik 1,7 karto augimą.
Palyginimui: krepšinį, pasak „Peritus sprendimai”, 2016 m. Klaipėdoje lankė 1655 asmenys, kai tuo tarpu kitų sporto šakų populiarumas yra žymiai mažesnis.
Norėčiau palaikyti tokį optimistišką sportuojančių skaičiaus augimą, kokį nurodė projekto rengėjai, bet pasvarstykime blaiviai. Ar gali ledo ritulys vien dėl atsiradusios infrastruktūros pritraukti 7 kartus daugiau klaipėdiečių, nei šiai dienai pritraukia antroji Lietuvos religija – krepšinis? Krepšinis su visa jo pakankama infrastruktūra ir vyriausybės rėmimo politika šiai dienai pritraukia 1655 klaipėdiečių, o ledo ritulys pritrauks 12045, dailusis čiuožimas 2030..
2018 m. rugsėjį Klaipėdos miesto tarybai pritarus šio Investicinio projekto realizavimui, buvo patvirtinta, kad privatus investuotojas pastatys objektą už 11,6 mln. EUR, o savivalda 23 metus iš miestiečių susimestų biudžeto lėšų kasmet statytojui atseikės po 821 tūkst. EUR (koncesijos mokestis) ir suteiks jam teisę į objekto valdymą ir visas pajamas už teikiamas paslaugas.
Projektuotojai turi nupiešti tai, ko jų prašo savivalda. Jie ir nupiešė. Nupiešė tikrai patraukliai. Tiesa kaina viršija konkurso sąlygas 38 proc. Spėju, jei laimės, kitais metais tarybai teikiamos tvirtinti koncesijos sutarties sąlygose bus įrašyta jau ne iki šiol planuota 821 tūkst. EUR kasmetinio koncesijos mokesčio suma, o reikšmingai didesnė.
Sportuoti miestietį skatinanti patogi infrastruktūra yra būtina. Tačiau esminis ir teisingai keliamas komentuojančių klausimas – ar tikrai reikia tokio MEGA objekto, jei galima koncesijos pagrindu pastatyti bent du dvigubai mažesnius, po vieną skirtinguose Klaipėdos galuose? Tuo labiau, kad Klaipėdos šiaurinėje dalyje paslaugos vartotojų – jaunų šeimų su vaikais – koncentracija tik didėja.
Norint komentuoti apie sportą, reikia bent kiek suprasti… Kur dabar gali čiuožti miestiečiai, jei visas ledas iki 22 val. užimtas žaidžiančių ledo ritulį? Kur dabar gali žaisti rankinį, krepšinį, salės futbolą miestiečiai, jei visos normalios salės seniai užimtos, o likusios – daržinės, kuriose po treniruotės civilizuotai nenusipirksi net vandens? Skaičiai, Jūsų žiniai, pateikti prognozuojanr bent kartą ant ledo ateisiančių žmonių kiekį. Aišku, krepšinio skaičiai akivaizdžiai maži, tačiau niekas jų Jums realių ir nepasakys ? Dėl 820 tūkst. – tiek per metus suryja vienas lengvosios atletikos maniežas… Ir praktiškai negeneruoja grąžos. O šis objektas, generuos gražą miestui iš mokesčių. Kuriuos paliks į turnyrus, šventes, renginius atvyksiantys miesto svečiai!
Pagaliau Klaipeda igaus savo veida,kaip sporto miestas.Tikrai lyginant su kitais Lietuvos miestais,uostamiestis tai buvo didelis miestas be sporto komplekso.
Kas domisi ledo rituliu,sita sporta saka labai populiari ne tik Lietuvoje,bet visoje Siaures Europoje,bei visose Skandinavijos salyse.
Cia pastebeta,zmones bando komentuoti,kad truksta darzeliu.Gal but-bet darzeliams nera tokie jau brangus projektai ir zemes laisvu sklypu savivaldybe nesunkiai gali skirti ir lesu uztektinai is savivaldybes biudzete.
Dar:statytojas verslo atstovai,tai pagirtina.
Jie investuoja Lietuvoje pinigus ir reikia dziaugtis tuom,kad milziniskos investicijos nuseda LT!
Labai laukiame sito sporto komplekso.
verslas investuos, bet nematau kuo čia džiaugtis, nes ne dovanai investuos, o 25 metus miestas vilks naštos milijoninės metinius mokesčius, kurie bus paimti iš kitu sporto šaku, mokyklu, darzeliu, labai neatsakinga ir neapgalvota, iš esmės vienai sporto šakai du pastatai-arenos, kur užtektu vienos ir atpigtu kaštai! jei yra dar likę protingu politiku, pergalvokit sumažinkit mastus šio projekto, neįkinkykit miesto į bereikalingos infrastruktūros išlaikymus!
Savivaldybė investuoja į populiarios sporto šakos namus. Ji sulauks grąžos! Stovyklos, turnyrai – tai viešbučiai, barai, parduotuvės, suvenyrai, pagaliau miesto populiarinimas! Pagaliau išmokim skaičiuoti pinigus ir vertinkim ne tik išlaidas, bet ir pajamas! Tokie objektai generuoja pajamas! O pinigus objektui savivaldybė privalo pasiimti iš neekonomiškų ir milžiniškas sumas suryjančių senų sporto bazių!
Rajonas galbut ir pasistatys kazka panasaus, nes ten ir gyventoju po kelis tukst kasmet daugeja, labai daug jaunu seimu, o Klaipedoje like tik pensininkai, kuriems sportas nebeaktualus, o tuo labiau ne su tokia beviltiska miesto valdzia ir meru priesaky…
Kompleksas reikalingas , bet kodėl šioje vietoje .
šiaip pastebėjimas ateičiai. Suprantamas užmanymas (demo viduje vykstantį gyvenimą) pietinių fasadų stiklo plokštumų, bet garantuotas patalpų perkaitimas ir didelės energijos sąnaudos jų vėsinimui. Tuo tarpu kur nėra butinybės -rytiniams ir vakariniams fasadams naudojama žaliuzi sistemos (dekoras) „Banga” pagrindinis kompozicinis akcentas ir komplekso ‘VINIS” , bet trūksta logikos, nors ir norisi ir patrauklu, jauku.
Kodėl negali statyti aukštesnio kažko? Per tokius žemaūgius Klaipėda įgauna priemėsčio vaizdą. Gražūs nauji pastatai nustelbiami netoliese stugsančių sovietmečio devynaukščių. Kur logika? Kur miesto vizija?
kam tokiam kaimui kaip Klaipėda net dvi ledo aikštelės? juk tai kosminiai pinigai! kokie Klaipėdos ledo ritulio pasiekimai? 0? kokius Vacys čia čempionatus organizuos, nejuokinkit! tarpgalaktinius gal? Ar mieste pinigais sninga? geriau darželius paremontuokit, baigia nugriūt kai kurie!
čia varslas stato o savivalda išsimokės per 25 metus, o tu matei kiek vaikų sportuoja? Sporto bazių truksta Klaipėdoje
tai kas, bet miestas mokės apie 1 mln kasmet tiem verslininkams, del to bus maziau skiriama kitoms sporto sakoms! kam mums kasmet po tirk sukisti i ledo rituli? pagalvokit, miestieciai, cia totalus absurdas!
ten nebus ne tik ledo ritulys bet ir daug kitų sporto šalų
Parašykit man, padiskutuosim, kam reikalingas tas ledas ir kur miestas „sukiš” pinigus. Kokius čempionatys Jūs galėsit matyt ir kiek miestas uždirbs iš tokio komplekso. vaclovas.gedvilas@gmail.com
Čia galime pažiūrėti projektuotojų vizijas: https://www.youtube.com/watch?v=iwVONL3ViIA&feature=emb_logo
nebus komentaro, kad Grubliauskas kaltas? 😉
O kuo čia meras dėtas? Kad miestas stagnuoja, jau net ir pačiam akivaizdu turėtų būti. Ar tikrai vis dar pačiam nėra nei vieno vėluojančio projekto? O išvis sustabdytų? Gerai, kad Kauno net Rotušės aikštės prieigos vis dar tokios apleistos, skirtingai nuo klestinčio Klaipėdos senamiesčio. Gali gal dar tas senas senas nuorodas? Nes vaizdas gerokai primirštas.
kad šiuo kritiniu pandemijos metu, kai miršta šitiek žmonių, reikėtų pristabdyti tokių kompleksų statybas.
Ir kodėl? Nuo statybų numirs kas nors? Be to, iki realaus darbo pradžios dar spėju koks pusmetis ar metai
šiuo kritiniu laikotarpiu reikia skatinti verslą kurti ir dibti kad, žmonėms būtų tik darbo
nieko nereikia stabdyti, visi projektai stabdosi naturaliai, nes tai sunkus ir sudetingas darbas, tad vienokiu ar kitokiu problemu visada iskyle, o pandemija tiek ilgai nesites, kad sitam projektui butu aktuali.