Uostamiestyje atliekas vežanti bendrovė „Ecoservice Klaipėda” teigia, kad per šiuos metus naujais buvo pakeista dauguma mišrių komunalinių atliekų konteinerių, taip pat buvo suženklinti visi mieste esantys konteineriai. O kitąmet planuojama plauti ne tik bendro naudojimo, bet ir individualių valdų gyventojų konteinerius.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Kiekvienas konteineris turi tik jam priskirtą identifikacinį numerį, kuris yra atvaizduojamas lipduku ant konteinerio (su numeriu ir Bar kodu) bei užkoduotas RFID žymekliais. Šiuos žymeklius atpažįsta ir nuskaito mūsų automobiliuose įdiegtos pažangiausios Europoje taikomos technologijos, veikiančios žemais dažniais ir tik labai nedideliu atstumu. Naudojami naujausi technologiniai sprendimai leidžia realiu laiku fiksuoti konkretaus konteinerio tikslų aptarnavimo laiką, vietą ir kitus svarbius faktorius. Jeigu konteinerio dėl tam tikrų priežasčių vežėjai negali aptarnauti, pavyzdžiui, negali privažiuoti ar jame randa netinkamų atliekų, darbuotojai tai fiksuoja nuotrauka ir duomenis automatiškai nusiunčia į sistemą. Tai atlikti padeda ir automobiliuose įdiegta 360 laipsnių kampu vaizdą fiksuojanti sistema. Visą su konteinerių aptarnavimu susijusią informaciją galime stebėti kartu su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru ir operatyviai spręsti problemas. Taigi, naudojami technologiniai sprendimai ne tik užtikrina papildomą aptarnavimo kontrolę, bet ir skaidrumą atliekų tvarkymo sistemoje”, – pranešime spaudai cituojamas Antanas Rukša, bendrovės Regiono atliekų surinkimo administravimo vadovas

Konteineriuose radus netinkamų atliekų, ant jo užklijuojamas informacinis pranešimas, nurodant priežastį, kodėl konteineriai buvo neištuštinti. Teigiama, kad toks ženklinimas ir planuojama įdiegti „Ecoservice Eco App” programėlė, gyventojams ateinančiais metais suteiks galimybę patogiai ir tiksliai sužinoti, kiek kartų per mėnesį ar metus jų atliekos buvo išvežtos, taip pat stebėti aptarnavimo grafikus. Bus galimybė pasitikrinti ir rūšiavimo ypatumus bei kitą aktualią su atliekų tvarkymu susijusią informaciją.

Eksperto teigimu, šiemet daug dėmesio skirta įmonių ir įstaigų švietimui apie tinkamą atliekų tvarkymą ir rūšiavimą. Ne viena įmonė, kurios viduje susidaro ūkinės veiklos atliekos, gavo pranešimus, kad būtina atskirti mišrias komunalines atliekas nuo gamybinių atliekų ar antrinių žaliavų.

„Reiktų pasidžiaugti tuo, kad visi kartu mokėmės rūšiuoti, tobulinome procesus ir gerinome rezultatus. Tokiu būdu kartu pasiekėme, kad mišrių komunalinių atliekų į sąvartyną 2020 m. buvo pristatyta beveik 29 proc. mažiau nei ankstesniais metais”, – skaičiuoja A. Rukša.

Pasak „Ecoservice Klaipėda” atstovo, užuot išmestos su mišriomis buitinėmis atliekomis, gamybinės atliekos ar ūkinės veiklos atliekos iškeliauja į rūšiavimo bazes, kur yra perrūšiuojamos ir nukreipiamos perdirbimui arba keliauja į specialias gamyklas energijai gauti.

2020-aisiais Klaipėdoje keitėsi ir žaliųjų atliekų kaupimo ir surinkimo tvarka. Anksčiau šio tipo atliekos mieste keliaudavo į specialius didelės talpos konteinerius, tačiau dažnai šie būdavo panaudojami ne pagal paskirtį – konteineriuose atsidurdavo baldų, didelių gabaritų ir kitokių atliekų.

„Netinkamomis atliekomis užterštų žaliųjų atliekų konteinerių darbuotojai išvežti negali, tad jie arba likdavo stovėti pilni, arba aplink juos kaupdavosi atliekos. Tai ne tik darkė miesto vaizdą, bet ir keldavo nepatogumų bei pačių gyventojų nepasitenkinimą. Šiemet pradėjus žaliąsias atliekas kaupti ir išvežti didmaišiuose, Klaipėdos mieste šios problemos išsisprendė. Žaliųjų atliekų rinkimas didmaišiais ypač pasiteisino ugdymo įstaigoms, bendrijoms, turinčioms žaliuosius plotus ar parkus. Žaliosios atliekos gali būti renkamos ir išvežamos patogiu laiku, nepriklausomai nuo vežėjų užimtumo, todėl nelegalių sąvartynų įspūdis ženkliai sumažėjo, tad ir gyventojai laimingesni”, – pastebi ekspertas.

Tiems, kurie neturi galimybių ar noro kompostuoti žaliųjų ir maisto atliekų, A. Rukša primena ir apie dar vieną alternatyvą. Visiems pageidaujantiems gali būti suteikiami 240 litrų talpos konteineriai specialiai žaliosioms atliekoms. Pasirinkus tokį žaliųjų atliekų kaupimo būdą, mišrių komunalinių atliekų konteineriai neužsipildo taip greit.

Dar per pirmąjį karantiną, rūpinantis gyventojų saugumu, Klaipėdos mieste buvo papildomai plaunami ir dezinfekuojami konteineriai. Pasak A. Rukšos, jau nuo 2021-ųjų planuojama konteinerių plovimu ir dezinfekavimu Klaipėdos mieste rūpintis ištisus metus ir plauti ne tik bendro naudojimo, bet ir individualių valdų gyventojų konteinerius.

„Pasitelkdami šiuolaikines technologijas, galime konteinerius išplauti itin efektyviai, greitai ir patogiai. Darbai atliekami tyliai veikiančiomis mašinomis su aukšto slėgio plovimo sistema ir specialiomis priemonėmis, kurios ypač greitai ir saugiai naikina biologiškai skaidžias medžiagas, virusus. Plovimui skirtas vanduo pašildomas iki 45 ºC, įrenginiai užpildomi purvo plovikliais bei dezinkavimo medžiagomis, kad plovimo metu būtų pašalinti visi nešvarumai. Ypač patogu tai, jog nereikia konteinerių niekur vežti, viskas daroma toje pačioje konteinerio stovėjimo vietoje. Specializuotomis transporto priemonėmis galima išplauti ir aptarnauti nuo 100 iki 150 konteinerių per dieną, kadangi vienu metu atliekamas tiek konteinerio plovimas ir dezinfekavimas, tiek ir atliekų surinkimas”, – vardija A. Rukša.

A. Rukšos teigimu, visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja konteinerius plauti ir dezinfekuoti ne rečiau kaip du kartus per metus – po žiemos ir vasaros sezonų. Šiltuoju metų laiku konteineriuose gendančios atliekos sukelia antihigieniškas sąlygas ir skleidžia nemalonius kvapus. Tuo tarpu šaltuoju metų laiku, vyraujant sezoninėms ligoms, o šiuo metu dar siaučiant ir koronavirusui, saugesne aplinka būtina rūpintis reguliariai.

„Siekiant užtikrinti klaipėdiečiams kiek įmanoma saugesnį naudojimąsi konteineriais, tikimąsi reguliariai plauti ir dezinfekuoti visus miesto konteinerius. Šis projektas jau svarstomas savivaldybėje ir tikimės, kad jam pritarus, darbus galėsime pradėti jau po švenčių”, – artėjančių metų vizija dalijasi A. Rukša.