Šiandienos realybėje kiekvienas iš mūsų jaučiamės esą įkalinti namuose. Negalėdami gyventi taip, kaip gyvenome iki šiol ir spėliodami, koks bus rytojus, negalime džiaugtis artėjančia švente. Mūsų dienas nerimas apgaubia juodais debesimis.

„Esame pirmi pasaulyje pagal susirgimų skaičių. Šventas Kalėdas praleisime atskirtyje, vis griežtėjantis karantinas, nevaldomas viruso siautėjimas”, – tokios ir panašios norim to ar nenorim mus pasiekia naujienos – atima iš mūsų viltį ir tikėjimą, kad trumpam mus užklupusi situacija susitvarkys.

Kitą savaitę jau šventos Kalėdos Bendrystę kursime širdimi, turbūt labiau, kaip niekad iki šiol, širdyje ir mintyse melsimės vieni už kitus, linkėdami darnos ir sveikatos, atsiprašydami vieni kitų ir linkėdami geriausio, kad kuo greičiau galėtume ir vėl būti drauge.

Kasdienė statistika – ne tik skaičiai mūsų ekranuose ar registrų centro sistemoje – tai žmonės, kurie šiandien kenčia arba paliko šį pasaulį.

Šiandien turime būti solidarūs, kaip ne kartą jau pademonstravo mūsų tautiečiai sunkiomis Lietuvai akimirkomis, tada visi buvome kaip vienas ir vienas dėl kito.

Dabar mums labiausiai reikia vilties, ryžto, tikėjimo, kad galime, o ir turime būti vieningi, kad nebe laikas gyventi tik dėl savęs, dabar svarbu gyventi ir dėl kitų. Savų ir svetimų dėl kiekvieno iš mūsų.