Po ilgiau nei du mėnesius vykusios gyventojų apklausos dėl Girulių miško ateities, antradienį miesto taryboje buvo svarstoma, ką daryti su jos rezultatais. Siūlyta miesto tarybos sprendimu apklausos rezultatus patekti Vyriausybei ir prašyti atsižvelgti į beveik 15 tūkst. gyventojų nuomonę.
Daugiau nei 14 tūkst. klaipėdiečių pasisakė už tai, kad Pauosčio kelynas Girulių miške nebūtų plečiamas.
Pasiūlė dar pratęsti
Klaipėdos gyventojų apklausa, kurio buvo klausiama „Ar pritariate, kad Melnragės-Girulių miške būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas?“, su pertraukomis vyko nuo rugsėjo 24 dienos iki gruodžio14-osios .
Joje savo nuomonę pareiškė 14594 klaipėdiečiai, kurių didžioji dalis geležinkelio plėtrai Giruliuose nepritarė, 143 pasisakė teigiamai, o du balsai buvo negaliojantys.
„Formaliai apklausa nėra įvykusi, nepaisant jos pratęsimų serijos“, – konstatavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Apklausa būtų laikoma įvykusia, jei joje nuomonę pareikštų 15 proc. balso teisę turinčių klaipėdiečių, o tai yra apie 19-20 tūkst. žmonių.
„Gal verta pratęsti apklausą, įvertinant sudėtingą situaciją, kad sulauktume tinkamo pagal įstatymą balsų skaičiaus“, – miesto tarybos posėdyje, kai buvo pristatyti apklausos rezultatai, pasiūlė politikė Alina Velykienė.
Tačiau V. Grubliauskas teigė, jog pratęsti apklausą būtų nesolidu. „Dar kartą pratęsinėti tam, kad sulauktume rezultato, teisine prasme būtų silpnoka pozicija. O iki kokio termino pratęsti? Tol, kol įvyks apklausa? Paskui jau galima suabejoti tos apklausos teisiniais aspektais“, – kalbėjo Klaipėdos meras.
Pasiūlė kreiptis į Vyriausybę
Nors apklausa ir laikoma neįvykusia, Klaipėdos savivaldybės administracija parengė ir likus vos parai iki miesto tarybos posėdžio pateikė sprendimo projektą dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros. Jam pritarus, miesto taryba nusprendžia „teikti Vyriausybei Klaipėdos miesto gyventojų apklausos rezultatus ir prašyti atsižvelgti į 15 000 gyventojų išsakytą nuomonę, kad geležinkelių plėtra nebūtų planuojama Klaipėdos Girulių miške“.
Sprendimo projekte taip pat buvo numatyta, kad miesto taryba nusprendžia prašyti Vyriausybės, kad ji užtikrintų Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų dalyvavimą Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros galimybių analizės procedūrose, kurias atlieka AB „Lietuvos geležinkeliai“, o vėliau Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius šiuo analizės rezultatus pristatytų miesto tarybai.
„Šis sprendimo projektas savo turiniu labiau yra miesto tarybos rezoliucija, bet teikiame kaip tarybos sprendimo projektą. Tai labiau ne teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, o rezoliucija, kurios tikslas yra perduoti gyventojų nuomonę sprendimų priėmėjams Vilniuje. Reikia nepamiršti, kad tuo viskas nesibaigia, mes kaip specialistai suprantame, kad vien tik nuomonės neužtenka, tai sudėtingas kompleksas planavimo dokumentų, sprendimų ir suprantame, kas vyksta už kadro. Realiai dabar kamuolys perduotas „Lietuvos geležinkeliams“, kurie atlieka galimybių studiją, kurioje ir turėtų būti nagrinėjamas Klaipėdos miesto tarybos dar vasarą pasiūlytas alternatyvus Vyriausybės nutarimo projektas. Susiekimo ministerija iš esmės nurodė, kad miesto tarybos pasiūlytas Vyriausybės nutarimo keitimas gali būti įgyvendintas tik pakeitus Seimo nutarimą, kuriuo uosto infrastruktūra ir geležinkeliai yra pripažinti valstybei svarbiu objektu. Taigi, po galimybių studijos, kai „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų išnagrinėti visus variantus ir nuspręsti, kad jiems priimtinas mūsų siūlymas, galėtų sekti ir Seimo nutarimo koregavimas. Tad mes siūlome tokį scenarijų. Jei taryba pritartų, taip galėtume sustiprinti gyventojų apklausos rezultatus“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.
Tik butaforinė išeitis?
Miesto tarybos narė Nina Puteikienė pasigedo, jog rengiant šį sprendimo projektą nebuvo pakviesta apklausos organizavimo iniciatyvinė grupė, o tai esą neetiška.
„Kai įvyksta gyventojų apklausa, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl apklausai teikiamo klausimo. Jei apklausa būtų įvykusi, galėtume kalbėti apie teisinį sprendimą, o dabar neturime procedūrinių prielaidų priiminėti sprendimą“, – tvirtino A. Kačalinas.
Be to, anot jo, klausimas dėl Pauosčio kelyno plėtros yra ne savivaldybės kompetencijos klausimas, todėl „mes ir bandome eiti per aplinkui“.
„Tai, ką šiandien svarstome, tikrai bus perduota Vyriausybei, Seimui ir galbūt Prezidentūrai“, – pabrėžė V. Grubliauskas.
Tačiau nemažai politikų neslėpė nusivylę parengtu sprendimo projektu. „Dabar matau nieko, kur nėra visiškai aišku, nėra jokių teisinių pasekmių. Reikia papildomai ir iš naujo teikti naujajai Vyriausybei nagrinėti tą sprendimą, kurį visi buvome priėmę liepos mėnesį“, – teigė miesto tarybos narys S. Budinas.
Politikė Vaida Raugelė apgailestavo, kad sprendimo projektas pateiktas paskutinę akimirką, todėl fiziškai nebuvo įmanoma dėl jo pateikti pasiūlymų. „Ir tas sprendimas yra butaforinė išeitis, jis nėra iš vykdytos apklausos išeinantis sprendimas“, – konstatavo V. Raugelė.
Tačiau V. Grubliauskas aiškino, kad šis sprendimo projektas būtent apibendrina apklausos procesą. „Vien valdiškai žiūrint, tokio sprendimo projekto galėjo ir nebūti. Tačiau to nebuvo padaryta ir tuo keliu nebuvo nueita. Siūlyčiau įsiskaityti į dokumento dvasią, suvokti jo svorį. Mano manymu, tai yra klaipėdiečių nuomonės perdavimas Vyriausybei jau pradėtų veiksmų kontekste. Reikėtų taip vertinti, o ne ieškoti miške medžių, kurią šiandien ten nėra“, – kalbėjo V. Grubliauskas.
Frakcijos „Už ateities Klaipėdą“ vardu jos pirmininkė Elida Mantulova paprašė visus šiuos svarstymus mėnesiui atidėti, kad siūlymus dėl parengto sprendimo projekto galėtų pateikti visų frakcijų atstovai, bendruomenės.
Miesto tarybos narių dauguma balsavo už tai, kad šis klausimas iš naujo būtų svarstomas kitame posėdyje.
Kai nereikia kokios nors nuomonės-tai balsavimas gali vykti elektroniniu būdu[ar daug pensininkų naudojasi internetu ].šituo atveju ciniškai neatsižvelgta i pensininkų nuomonę,kurie dalyvavo jus išrenkant į miesto valdžią… Galbūt taip reikėjo jums… Miesto gyventojams tikrai ne.