Uostamiesčio taryba trečiadienį pasekė Klaipėdos rajono ir Neringos pavyzdžiu bei nepritarė tam, kad jos valdomas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras brangiau mokėtų už kogeneracinei jėgainei „Fortum Klaipėda“ perduodamas deginti atliekas.

„Fortum Klaipėda”. Bendrovės nuotr.

2012 metais tarp KRATC ir bendrovės „Fortum Klaipėda“ buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią „Fortum Klaipėda“ įsipareigojo pastatyti kogeneracinę jėgainę ir priimti naudoti KRATC pateiktas atliekas. Šioje sutartyje yra numatyta galimybė indeksuoti atliekų, priimamų deginti, įkainį, įvertinus bendrą kainų lygio kitimą, kai vartotojų kainų indeksas (VKI) pakinta ne mažiau kaip 5 procentais.

VKI 5 proc. pokytį pasiekė 2017 metais, tačiau „Fortum Klaipėda“ tik praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į KRATC ir pateikė prašymą indeksuoti įkainį. Šiemet lapkritį KRATC ir „Fortum Klaipėda“ pasirašė įkainių perskaičiavimo protokolą prie minėtos sutarties. Jame nurodoma, kad už atliekų priėmimą deginimui KRATC turėtų vietoje 22,88 Eur už toną atliekų mokėti 25,32 Eur. Tokiam naujam įkainiui turi pritarti visos Klaipėdos regiono savivaldybių tarybos.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė Tarybos posėdžio metu informavo, kad tokiam sprendimo projektui šį mėnesį jau nepritarė Klaipėdos rajonas, o antradienį ir Neringos savivaldybė. Kitos regiono savivaldybės dar neturėjo tokių svarstymų.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis ragino nepritarti tokiam sprendimo projektui, nes, anot jo, „Fortum Klaipėda“ dirba pelningai, o šitoje įtemptoje situacijoje bet koks indeksavimas esą atsilieptų gyventojų mokamai atliekų rinkliavai.

„Fortum Klaipėda“ pernai gavo 10 mln. eurų pelno, 2018-aisiais jis siekė 9,237 mln. eurų.

19 politikų balsavus prieš, trims (Elidai Mantulovai, Vyčiui Radvilai ir Artūrui Razbadauskui) – už bei keturiems (Arvydui Cesiuliui, Edmundui Kvederiui, Viktorui Senčilai ir Juditai Simonavičiūtei) susilaikius, tokiam sprendimo projektui buvo nepritarta.

Po balsavimo V. Radvila akcentavo, kad nuo 2012 m. VKI yra padidėjęs jau 12 proc. ir tai esą ženkli įtaka verslui. Valdančiosios daugumos atstovas Rimantas Taraškevičius savo ruožtu pasiūlė, kad savivaldybės administracijos direktorius, kaip KRATC akcijų valdytojas, inicijuotų tokios sutarties pakeitimą, kad būtų labai aiškiai numatytos sąlygos, kada galimas toks tarifų indeksavimas.

Tuo metu valstietis Vidmantas Dambrauskas akcentavo, kad toks indeksavimas esą galimas tik normalioje aplinkoje. Anot jo, ir daugelis privačių subjektų tarpusavio sutartyse turi tokius punktus, bet neskuba jais naudotis.