Šiųmetės Kūčios – pirmos tokios po 800 metų (1)

Kultūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2020-12-24

Lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka per šias šventes ragina grįžti prie praeities, santūrumo ir šiltesnio šeimos bendravimo. Jo teigimu, šventoji Kūčių vakarienė yra ypatinga, Lietuvoje nuo seno turėjusi išskirtinę simboliką, o šiemet dėl išskirtinio planetų išsidėstymo bus pirma tokia po 800 metų pertraukos.

Iš pradžių Kūčių patiekalų būdavo ne dvylika, o devyni. Gausesnis valgių skaičius radosi vėliau, po baudžiavos, kai imta gyventi turtingiau. „Fisheria” nuotr.

Pasak L. Klimkos, mūsų protėviai senajame Lietuvos kaime šv. Kūčias sutikdavo ypač šventiškai. Šventoji vakarienė itin skirdavosi nuo kasdieninės ir būdavo vienintelė tokia visame metų rate. Stalą senoliai dengdavo balta staltiese, po ja dėdavo šieno kuokštelius, o viršuje guldydavo kryželį.

„Šis šv. Kūčių simbolis taip buvo dedamas ne veltui. Vaikams pasakota, jog Jėzus Kristus yra kūdikis, turintis gulėti lopšyje. Jis gimė tvartelyje, ne rūmuose, todėl šienas primindavo ėdžias. Kalbant apie kitus simbolius, verta paminėti, jog stalo kampai būdavo dekoruojami eglišakėmis, o šalia kryželio vienoje pusėje senoliai guldydavo iš bažnyčios atsineštus kalėdaičius, kitoje – raikytą juodą duoną. Nuo jos dalinimosi visa šeima senovėje ir pradėdavo šią šventinę vakarienę“, – apie tradicijas pasakoja L. Klimka.

Etnologo teigimu, padengę stalą, namiškiai ant jo dėdavo šv. Kūčių valgius. Tik patiekalų būdavo ne dvylika, o devyni. Anot L. Klimkos, gausesnis valgių skaičius radosi vėliau, po baudžiavos, kai imta gyventi turtingiau.

„Šv. Kūčioms ant senovės lietuvių stalo būdavo pateikiama tai, kas pačių užsiauginta. Senajame Lietuvos kaime per šventąją vakarienę ragauti javų ir ankštinių kultūrų valgiai, juos papildydavo ir kitos gamtos dovanos – žuvys, uogos, grybai ir riešutai“, – sako L. Klimka.

Etnologo teigimu, išlaikant senąsias tradicijas, maisto per šv. Kūčias nereiktų ypatingai gardinti ar maišyti su įvairias padažais. Ruošiantiems šventinį stalą L. Klimka pataria nepersistengti ir primena – prie šv. Kūčių stalo elgiamės taip, tarsi šalia būtų ir mūsų protėvių vėlės.

„Apie juos ir kalbame per šventinę vakarienę, prisimindami, kokie buvo mūsų seneliai. Kaip klostėsi jų gyvenimas, ko gražaus iš pastarojo galima pasimokyti. Kūčios yra šeimos sanglaudos metas, kai dalinamės savo giminės istorija, nes tai laikas, skirtas į šalį atidėti visus darbus ir bendrauti“, – sako L. Klimka.

Anot etnologo, svarbus vaidmuo senuosiuose namuose buvo skiriamas ir šiaudiniam sodui, kuris sukdavosi virš šv. Kūčių stalo ir simbolizuodavo pasaulio struktūrą.

Šiaudinis sodas

Savo ruožtu Kalėdų eglutė, pašnekovo teigimu, į mūsų kraštą atkeliavo gana vėlai, tik XIX a. antroje pusėje. Ją pirmąkart savo jaunystėje aprašė poetas Antanas Baranauskas, naująją tradiciją išvydęs caro valdininko namuose.

Kitas svarbus paprotys, kurį išskiria L. Klimka, yra tradiciškai gruodį senojoje Lietuvoje vykę prekymečiai. Skirtingu mėnesio laiku tuomet prekiauta šiltais drabužiais, kalėdinėmis dovanomis, o paskutinis turgus, prieš pat šv. Kūčias, būdavo saldusis, skirtas įsigyti medaus, spanguolių ar mėsos šv. Kalėdoms.

Anot L. Klimkos, šv. Kūčių burtai – taip pat neatsiejama šventinio vakaro dalis. Viskas per šv. Kūčias, etnologo teigimu, yra labai reikšminga, todėl verta stebėti, kas pasibels į duris, užeis į namus, tądien lis ar snigs.

„Jei šventinę naktį prasiskirtų dangaus debesų šydas ir pasimatytų žvaigždės, būtų geras ženklas. Tai vilties prošvaistė, jog situacija pozityviai keičiasi. Apskritai, šiemet dangus ypač turtingas ženklais. Vienas jų išryškėjo gruodžio 21-ąją, per astronominę žiemos saulėgrįžos dieną. Tuomet du dangaus šviesuliai ir didžiausios planetos – Jupiteris ir Saturnas – priartėjo vienas prie kito. Paskutinį kartą toks reiškinys pastebėtas prieš 800 metų, kai Europoje siautė maras. Tada buvo manoma, kad tai – dangaus perspėjimas žmonėms, raginantis keisti gyvenimo būdą“, – sako gamtos mokslų daktaras.

Todėl, L. Klimkos nuomone, dabar šie šviesuliai vėl uždegė šv. Kalėdų vilties spindulį, jog visus sunkumus įveiksime, jei tik imsimės pokyčių. Tad per šiųmetes šv. Kūčias etnologas ragina grįžti prie senųjų tradicijų.

„Būdami nebūties akivaizdoje, atsigręžkime į santūrumą, praeitį, artimiausios šeimos bendravimą“, – priduria jis.

Žymos: |

Komentarai (1):

Įrašo “Šiųmetės Kūčios – pirmos tokios po 800 metų” komentarų : 1

  1. Darata parašė:

    Su Kūčiom visus ir su šv. Kalėdom! Visiems sveikatos ir laimės, o ypatingai ištvermės ir supratimo! Laimingų sv. Kalėdų ir linksmu Naujųjų Metų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Regionas

Mokys rišti šiaudinius sodus

Spalio 24 d. 16 val. ir spalio 25 d. 15 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia susipažinti su šiaudinių ...
2024-10-18
Skaityti daugiau

Orai

Žiemos šventės su sniegu - ne itin dažnas reiškinys

Lietuvos gyventojams Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas yra neatsiejami nuo žiemiškų orų. Idealiausios šventės būna tuomet, kai spaudžia šaltukas ir ...
2023-12-27
Skaityti daugiau

Verslas

Per Kūčias ir Naujųjų išvakarėse „Lidl" dirbs trumpiau

Prekybos tinklas „Lidl“ primena, kaip dirbs artėjančių didžiųjų žiemos švenčių metu. Kaip jau tapo tradicija, „Lidl“ septintus metus iš eilės ...
2023-12-20
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This