Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“ Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Susidomėję gyventojai mielai dalinosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų.

Anot pranešimo, ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi šildymo įrenginiai, arba nesuderinami su vienodėjančiais euro remontų poreikiais.

Gyventojai dalinosi įvairiais savo namų šildymo įrenginiais – viryklėmis, krosnimis. Menotyrininkės prof. dr. Dalios Klajumienės pagalba pavyko išskirti, kad daugiausia surinkta modernizmo stiliaus, XX a. 3-4 deš. koklinių krosnių, kurios į skirtingas vietoves galėjo patekti tiek iš tolimesnių Rytų Prūsijos fabrikų, tiek iš Priekulėje veikusios koklių gaminvietės.

Gyventojų namuose esama nemažai krosnių, statytų istorizmo laikotarpiu – XIX a. pab. – XX a. pr. – ypač pamėgtu stilizuotu gėlės koklių motyvu. Jis perėjo net į XX a. pabaigos – XXI a. pr. koklių gamybą, tad vizualiai ne visada lengva atsekti jų kilmę ir pastatymo laiką.

Akį traukia gyventojų atsiųstos XX a. pradžios istorizmo stiliaus krosnys, kurias vainikuoja puošnios karūnos. Tarp atsiustųjų atsirado ir vienas Art Nouveau XX a. 2-3 deš. krosnies pavyzdys.

Kita gausesnė grupė – ne ornamentuotų koklių krosnys, kurios statytos tiek iki karo ir pokariu (XX a. 3-7 deš.). Jose vienintelė puošmena – krosnies viršūnėje esančios bangelės arba geometrinis ornamentas.

Gyventojų pasidalintos ne tokios senos – XX a. pabaigos – XXI a. krosnių nuotraukos, liudija ir apie istorinio laikotarpio imitacijas. Esama pavyzdžių, kai į naujadarus įkomponuojami senų krosnių puošnūs kokliai.

Ekspedicijos rengėjai akcentuoja, kad jokio teisinio pagrindo įsakyti kaip elgtis su nykstančiomis krosnimis nėra. Tad tik patys savininkai gali spręsti, kiek tradicija bus dar gyva.

Su skambinusiais senjorais dėl saugumo pandemijos metu nuspręsta su jais susitikti pagėrus situacijai.

Visiems projekto dalyviams rengiamos Klaipėdos universiteto padėkos. Už išskirtinį atkaklų dalyvavimą, lankant savus kaimynus ir pažįstamus, fotografuojant Pagėgių rajono krosnis numatyta individuali dovana Svetlanai Jašinskienei, Redai Tamašauskienei. Jas pasieks naujausia krosnių tyrimams skirta Raimondos Nabažaitės knyga „Interjero karalienė“.

Ekspedicijos rezultatų foto paroda atvers duris iškart po karantino. Ją bus galima aplankyti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute bei Konservavimo ir restauravimo centro Facebook paskyroje. Esant poreikiui, planuojama ir keliaujanti šios parodos versija.

Dėl siųstų nuotraukų kokybės bei žmonių suteiktos papildomos informacijos ekspediciją galvojama tęsti. Projekto komunikacijos savanorė Erika Cibulskienė pripažino nekantraujanti nuotolinį bendravimą su dalyviais pakeisti pokalbiu prie šiltos krosnies ir arbatos puodelio.