Prieš metus, sausio 7-ąją, Lietuva sudrebino dar neregėtas ekologinis skandalas, kai ėmė aiškėti, jog bendrovė „Grigeo Klaipėda“ nevalytas savo nuotekas galimai leido tiesiai į Kuršių marias ir tai vyko sistemingai. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas artėja pabaigos link, o „Grigeo Klaipėda“ esą išmoko skaudžią pamoką.

Jau metus bendrovė „Grigeo Klaipėda” yra tek institucijų, tiek bendruomenės dėmesio centre. „Martyno Vainoriaus nuotr.

Įtariamųjų dar padaugės

Pernai sausio 7 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūra paskelbė, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos „Grigeo Klaipėda“ taršos, kai gavo patikimos informacijos iš neįvardintų šaltinių bei kartu su kitų institucijų atstovais per slapą operaciją esą surado Dumpiuose esančiuose bendrovės valymo įrenginiuose paslėptą vamzdį, kuriuo nevalytos nuotekos ne vienerius metus tekėjo į marias.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo ir dėl dokumentų klastojimo. Už šias veikas numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

„Tyrimo eigoje įtarimai išsiplėtė, atsirado dar keli straipsniai, tačiau jų dar nenorėčiau įvardinti, nes gal jie bus išskirti. Pagrindiniai vis tiek yra tie du straipsniai“, – „Atvirai Klaipėdai“ teigė ikiteisminį tyrimą atliekanti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.

Praėjus beveik metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kuris pernai gruodžio 16-ąją domėjosi, kokia šiuo metu yra situacija, teigė, kad tyrimas jau yra baigiamas.

„Ikiteisminis tyrimas jau yra visiškai į pabaigą. Jis buvo suplanuotas baigti  2019 metais ir visi veiksmai dėliojosi būtent taip, bet reikia pripažinti, kad sutrukdė karantino sąlygos. Padėtis šalyje stabdo kai kuriuos procesus, neišvengiamai negalime atlikti kontaktinių procesinių veiksmų, susijusių su apklausomis. Esame šiek tiek įšaldyti. Kai tik valstybė atlaisvins karantino sąlygas, kai galėsime saugiai kviesti žmones į galutinius procesinius veiksmus, esame tam pasiruošę. Lieka tik sulaukti karantino sąlygų palengvinimo. <…> Apimtys šitame tyrime yra labai didelės, dokumentų pačioje byloje yra labai daug, daugiau kaip 50 tomų surinkta jau medžiagos, tai įsivaizduokite, kiek vyks susipažinimas su tokiu kiekiu medžiagos“, – Seimo komiteto posėdyje kalbėjo D. Pocienė.

Į apklausas turi būti kviečiami žmonės, kuriems ketinama pareikšti įtarimus. Pernai liepą G. Skersinskytė „Atvirai Klaipėdai“ teigė, jog įtarimai jau yra pareikšti devyniems asmenims, iš kurių aštuoni fiziniai ir vienas juridinis.

„Asmenų, įtariamųjų yra labai daug, daugiau nei 10, tai yra keliolikos asmenų grupė, dėl kurių baudžiamosios atsakomybės sprendžiama galutinėje stadijoje“, – teigė D. Pocienė.

Bendrovė pasamdė ekspertus

„Tyrimas yra labai didelės apimties, nes jis apima aštuonerius metus. Žmonės keičiasi įmonėje, reikia juos atsekti, pasikviesti. Kažkas gal išėjo į pensiją, bet jie yra liudytojai. Tyrimas sudėtingas ir dėl to, kad reikalauja be proto daug specifinių žinių – cheminių, biologinių. Todėl daug konsultacijų gauta iš aplinkosaugininkų, mokslininkų. Tai čia ir yra iššūkiai, kai reikia išsiaiškinti, kokios nuotekos gali išeiti į aplinką, kokios sudėties. Tyrimas yra be galo įdomus, bet tuo pačiu jis yra didžiulis iššūkis mums visiems”, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Skersinskytė.

Aplinkos apsaugos departamento departamento atstovas Arūnas Malinovskis „Atvirai Klaipėdai“ teigė, jog dėl taršos gamtai padaryta žala yra paskaičiuota ir informacija perduota ikiteisminį tyrimą atliekančiai prokuratūrai. Tačiau žalos suma nėra įvardijama.

„Norime, kad apie padarytos žalos dydį pasisakytų teismas, nes žalos dydis yra pagrindinis ginčo objektas. Bendrovė samdė užsienio ekspertus, jie atliko tyrimą, kurio išvada, jog žala nepadaryta. Mes manome kitaip, todėl ir norime, kad šiuo klausimu pasisakytų teismas, tad kol kas kas žalos dydžio neįvardijame”, – teigė G. Skersinskytė.

Pernai tuometis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žiniasklaidai yra sakęs, jog gamtai padaryta žala gali siekti 60 mln. eurų.

„Sumų dabar tikrai neįvardinsime, bet kalba eina ne apie vieną ar penkis milijonus, tai yra ženkliai didesnės sumos“, – teigė D. Pocienė.

Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ taip pat samdė ekspertus, kurie skaičiavo gamtai padarytą žalą. Pernai gruodį ji paskelbė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Aplinkos apsaugos departamentui bei Aplinkos apsaugos agentūrai perdavė užsienio ekspertų išvadas dėl galimai aplinkai padarytos žalos, kai į „Klaipėdos vandens“ kolektorių buvo leidžiamos nepilnai išvalytos nuotekos.

Tyrimą dėl žalos atlyginimo parengė tarptautinė bendrovė „TIG Environmental“.

Remiantis jos išvadomis, „Grigeo Klaipėda“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.

„Bendrovė prisiima ir prisiims atsakomybę už savo veiklą, todėl siekdami nustatyti žalos aplinkai faktą ir mastą, savo iniciatyva konkurso tvarka atrinkome ir pasitelkėme tarptautinius ekspertus, kurie atliko ne vieną mėnesį trukusį ekspertinį tyrimą ir pateikė savo išvadas. Vos tik gavę medžiagą iš ekspertų, ją nedelsiant perdavėme atsakingoms institucijoms, kurios, tikime, toliau galės tęsti tyrimo eigai būtinus veiksmus. Mes tik užsakėme, teikėme duomenis ir dokumentus ekspertams, persiuntėme ekspertų tyrimo ataskaitą ir jos pagrindu padarytas išvadas. Esame pasirengę kartu su ekspertais atsakingoms institucijoms tiesiogiai jas pristatyti bei atsakyti į kylančius klausimus“, – pranešime spaudai pernai gruodžio 15 dieną cituotas „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas.

Pranešime spaudai rašoma, jog „ekspertų ataskaitoje teigiama, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekose buvusio azoto ir fosforo poveikis Klaipėdos sąsiaurio (ir Kuršių marių) vandens kokybei buvo tikėtinai žemas arba visai nereikšmingas, o nuotekų BDS7 koncentracijos paveiktas Kuršių mariose plotas turėjo būti ribotas. Modeliavimo rezultatai esą patvirtino, kad BDS7 medžiagų išleidimo poveikis net blogiausio scenarijaus atveju, modeliuojant, kad 85 proc. bendrovės nuotekų galėjo būti leidžiamos biologiškai nevalytos, pasireiškia tik zonoje, esančioje šalia išleistuvo vietos“.

Tiesia naują vamzdį

„Grigeo Klaipėda“ visus metus nuo praėjusio sausio buvo dėmesio centre. Klaipėdiečiai vis skundėsi jos smarve, o pati įmonė iki šiol negali jaustis stabiliai. Priežastis – Klaipėdos apygardos prokuratūra yra areštavusi Dumpiuose esančius valymo įrenginius, bendrovei neleidžiama jais naudotis, todėl ji savo gamybines nuotekas turi atiduoti į bendrovei „Klaipėdos vanduo“ priklausančius nuotekų tinklus. Dėl tokio nuotekų priėmimo pasirašomos laikinos, o ne ilgalaikė sutartis, todėl per praėjusius metus „Grigeo Klaipėdai“ jau ne kartą teko stabdyti veiklą.

Rugpjūčio viduryje miestiečiai surengė mitingą prieš smarvę. Renaldo Kulikausko nuotr.

„Pagrindinį akcentą dėčiau į tai, kas užtikrintų stabilumą – tai stabilus nuotekų tvarkymas. <…> „Klaipėdos vanduo“, pridėjus mūsų gamybines nuotekas, negali susitvarkyti, jiems kyla iššūkiai, todėl iki šiol sudaromos laikinos sutartys, kol nebus atliekamas pirminis valymas, vadovaujantis nuotekų tvarkymo reglamentu. Tad jau kovą (pernai – V. S.) gavome prisijungimo sąlygas, kad galėtume atkurti nuotekų valymą Dumpiuose, kur būtų atliekamas pirminis valymas ir nuteisus papildomą trasą jos nukreipiamos į „Klaipėdos vandens“ valyklą, kur gautinai išvalomos ir išleidžiamos į gamtinę aplinką. Projektas praėjo eilę derinimo procedūrų, projektas buvo įvertintas nepriklausomo eksperto, pateiktas prašymas dėl statybų leidimo, jis gautas lapkritį. Tai jau lapkričio 10 dieną pasirašėme sutartį su rangovu ir 23 dieną pradėjome pirmo etapo darbus trasos teisimui. Dėl kiekvieno etapo esame informavę visus, kad būtų aišku, žinoma, kokius veiksmus bendrovė šiuo metu atlieka. Tikimės, kad tolimesni etapai neužtruks ir tikimės, kad per pirmą ketvirtį (šių metų – V. S.) trasa bus priduota ir galėsime pasirašyti ilgalaikę sutartį su „Klaipėdos vandenimi“ ir klausimas dėl nuotekų valymo bus išspręstas iš esmės, bus tvarus sprendimas“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Tame pačiame posėdyje bendrovės „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininkas Robertas Krutikovas pasakojo, kad dar praėjusių metų pradžioje įmonėje inicijuotas tarptautinių ekspertų auditas.

„Gavome 48 rekomendacijas veiklos tobulinimui, iš kurių šiuo metu yra apie 20 įgyvendinta, ir turime tikslą visas įgyvendinti kiek galima greičiau. <…> Noriu nuoširdžiai pasakyti, kad tos pamokos, kurios buvo, jos buvo pakankamai didelės ir skaudžios, bendrovė jas išmoko ir deda didžiules pastangas, kad tai nepasikartotų ateityje. Peržiūrėjome valdymo struktūrą, atsirado tvarumo vadovas, prisijungė spalio mėnesį ir šiuo metu peržiūrima įmonės strategija integruojant JTO tvarumo prioritetines kryptis, kaip diegti iniciatyvas, susijusias su aplinkosauga, kad įmonė tvarumo prasme žengtų į priekį, darytų daugiau nei priklauso“, – tvirtino R. Krutikovas.

INFORMACIJA

Ketvirtadienį „Grigeo Klaipėda“ išplatino pranešimą, kuriame tikina, kad ir „toliau nuosekliai tęsia pokyčius, kad panašios istorijos daugiau nepasikartotų”.

Pranešime cituojamas bendrovės generalinis direktorius Tomas Eikinas teigia, kad 2020-ųjų sausio 7 dieną paaiškėję faktai tapo didžiausia pamoka, kurią „Grigeo Klaipėda“ pasiryžusi „paversti esminiais pokyčiais, leisiančiais įmonei žengti tvarumo keliu bei prisidėti prie Klaipėdos bendruomenei aktualių problemų sprendimo”.

„Būtent tam tikslui praėjusių metų pabaigoje buvo pristatytas įmonės atsinaujinimo planas, apimantis pagrindines veiklos sritis, kurio įgyvendinimą bendrovė kryptingai tęs ir šiemet”, – rašoma pranešime. 

Jame taip pat akcentuojamas faktas, kad pasaulinė kokybės užtikrinimo ir rizikos valdymo organizacija DNV GL po spalį atlikto papildomo audito „Grigeo Klaipėdoje“ priėmė sprendimą įmonei sugrąžinti atitikimą aplinkosauginiams standartams žymintį sertifikatą ISO 14001, kuris buvo suspenduotas 2020-ųjų sausį.

„Tai yra įrodymas, kad ne tik pasimokėme iš praeityje padarytų klaidų, bet ir ėmėmės reikšmingų pokyčių, jog panašūs incidentai bendrovėje daugiau
nepasikartotų. Mums svarbu ne tik turėti šį sertifikatą, bet ir savo veiklą grįsti reikalavimais, kurie jam keliami. Todėl atitinkamai stipriname „Grigeo Klaipėdos“ vadovų komandą, rengiame ir ketiname įgyvendinti naują tvarumo strategiją, padėsiančią pasiekti užsibrėžtų tikslų“, – cituojamas T. Eikinas.