Abejose uostamiesčio kapinėse numatomi pokyčiai. Planuojama, jog kapinių priežiūros specialistai dirbs trumpiau, koreguojamas kapų lankymo laikas, sugriežtės paminklų statymo tvarka. Sykiu teigiama, jog pamažu reikia diskutuoti ir apie galimybę uostamiesčio kapinėse įrengti kriptas.
Pokyčiai palies ir kapinių lankytojus, ir smulkiuosius verslininkus. Palmiros Mart nuotr.
Nuo praėjusių metų balandžio, kai įvyko Klaipėdos savivaldybės administracijos reforma, buvo panaikintas Kapinių priežiūros poskyris, jo specialistai pradėjo dirbti Miesto tvarkymo skyriuje, kuriam ir pavesta rūpinti kapinių priežiūra, leidimų laidoti išdavimu.
„Todėl peržiūrėjome tvarkas ir siūlome pakeitimų“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, pokyčius ketvirtadienį pristačiusi Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete.
Iki šiol leidimai laidoti buvo išduodami kasdien. Darbo dienomis specialistai dirbdavo nuo 8 iki 16 valandos, o penktadieniais sekmadieniais – nuo 8 iki 15 valandos.
Anot I. Šakalienės, tokią tvarką siūloma koreguoti ir nustatyti, kad leidimai laidoti būtų išduodami darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos, šeštadieniais – nuo 8 iki 14.30 val., o sekmadienis būtų nedarbo diena.
„Pastebėjome, kad žmonės sekmadieniais neateina ir dokumentų nesitvarko, todėl ir siūlome atsisakyti darbo šią dieną. Esame numatę, kad leidimas laidoti yra išduodamas per vieną darbo dieną, jei prašymas pateikiamas ne vėliau kaip 5 valandas prieš laidojimą. Todėl manome, kad žmonės be problemų dokumentus gali susitvarkyti ir šeštadienį ar pirmadienį“, – teigė I. Šakalienė.
Leidimai laidoti, kaip ir anksčiau, būtų neišduodami valstybinių švenčių dienomis.
Politikams taip pat pasiūlyta pritarti ir patvirtinti naują kapinių lankymo laiką. Iki šiol lapkričio-kovo mėnesiais (žiemos sezonu) kapines lankyti buvo leidžiama nuo 8 iki 19 valandos. Šį laiką norima sutrumpinti iki 17 valandos, išskyrus lapkričio 1-ąją ir 2-ąją, kai kapinės veiktų nuo 8 iki 22 val.
Vasaros sezono metu kapinių lankymo laiko keisti nesiūloma. Jis liktų nuo 8 iki 21 val.
Tvarkoje nurodoma, kad kapinių nelankymo metu visi kapinių vartai turi būti užrakinti ir užtvarai nuleisti.
Bene labiausiai koreguojamos kapinių priežiūros tvarkos pokyčius turėtų pajusti paminklų statytojai.
„Griežtiname paminklų statymo tvarką, bandysime sukontroliuoti. Šiuo metu susiduriame su nemažomis problemomis, nes statytojai atliekas mums verčia į konteinerius, nors turėtų patys sutvarkyti“, – teigė I. Šakalienė.
Iki šiol apie planuojamus paminklo statymo, kapavietės tvarkymo darbus buvo privaloma tik raštu informuoti atsakingus specialistus. Dabar statytojai turės gauti Miesto tvarkymo skyriaus specialų leidimą, o norėdami jį gauti, privalės pateikti pateikti atitinkamus dokumentus.
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai vienbalsiai pritarė Klaipėdos kapinėse planuojamiems pokyčiams. Tačiau juos domino ir tai, ar kapinėse neplanuojamos kriptos, nes tai būtų dar viena galimybė šeimyninėms kapavietėms.
„Visai neseniai, gal prieš pora savaičių sulaukė vieno paklausimo apie kriptas. Kol kas paruošėme atsakymą, kad tai svarstytina galimybė. Tokių tradicijų mes neturime ir kol kas jokių svarstymų nebuvo. Tačiau Klaipėda susiduria su greitai užsilaidojančiais kapinių plotais, dabar laisvų vietų turime maždaug penkeriems metams. Manau, jog klausimas dėl kriptų yra platesnei diskusijai. Kol kas mūsų kapinėse yra tik tradicinis užlaidojimas, atskiros teritorijos atskiroms konfesijoms. Jei tikrai atsiras kriptų poreikis, pageidavimas, spręsime, svarstysime, nagrinėsime. Galutinio atsakymo tikrai neturime. Jei tai būtų didesnis plotas, tai per didelė prabanga miestui. Bet gali būti ir privačios iniciatyvos, man atrodo, kad Vilnius, Kaunas turi privačias kapines“, – samprotavo I. Šakalienė.
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Alvidas Šimkus tvirtino net neturintis nuomonės šiuo klausimu.
„Tai yra kiekvieno pasirinkimas. Jei yra manančių, kad urnas reikia sudėti į rūsį ir dešimtmetį ten laikyti, tai gal ir reikia. Neturiu nuomonės šiuo klausimu“, – teigė A. Šimkus.
Komiteto narės Elidos Mantulovos nuomone, kriptų klausimas, matyt, vis aštrės.
„Dabar yra pirmosios iniciatyvos, pirmieji paklausimai, bet jų daugės. Gal tai dar ne šiandienos klausimas“, – kalbėjo E. Mantulova.
Viskuo pritariu Mindaugui!!!
Atminimas-kiekvieno asmeninis reikalas. Tik man juokingiausia, kai atėję prie kapo, nepersižegnoja, nepasimeldžia, o tuoj meta švarkus ir ima tvarkyti. O moterys duoda komandą. Kad tik būtų gražu. Vis dar toks manymas, kad visi matytų, kaip rūpinasi. Gyvam esant kai kurie artimieji toli gražu nesirūpino. Senukas ar senutė vieni, apleisti…taip taip…Pritariu, turi likti širdyje. Jei ten netelpa, joks kauburėlis- prabangus ar ne-nepadės. Tik vėl…vaje, kaip mylėjo, kokį paminklą pastatė…o jau giminių laidotuvėse…ėjo ir ėjo…brangus buvo. Kaip kažkas rašo komentaruose…tas amžinatilsis gal nė matęs nėra to giminaičio…
Ka jus cia svaigstat, dukra Vokietijoj laidojimo imones biure dirba, laidoja, kaip laidoje. Visokiais imanomais budais.
Lėbartų kapinių teritorija lyg koks hipodromas, važinėjasi kas nori, kai kurie dar sugeba ir palakstyti, kiti mašinas pasistato prie pat kapo, kad kokį 100 m kastuvo nenešti, daug kur keliukų pakraščių žolė nuvažinėta. Nenustebsiu vieną dieną išgirdus apie kapinėse automobiliu partrenktą kokį lankytoją .
Tik nereikia čia dejuoti.Važiuoja ir pravažiuoja ramiai.Kapinės didžiausios.Reikia ir močiutę garbaus amžiaus nuvežti ir žmogų sunkiai po operacijos paeinantį.Visokių situacijų yra. Bet tuoj visokių verksnių atsiranda.
Vokietijoje laidotuvių verslas visiškai uždarytas. Jokių naujų kapinių ir laidojimų, nes miestai virsta kapinynais. Hamburge kapinėse važinėja autibusai, – tokio jos dydžio. Dabar leidžiama laidoti kapuose,jei yra šeimos kapavietė, o jei ne 2-jų valandų atsisveikinimas tam tikram kambariuke ligoninėje ir kremacija. Pelenų net neatiduoda, kad neblūdytum su laidojimais ir barstymais. Nebėra žmogaus, lieka tik prisiminimai apie jo nuveiktus darbus.
Ir tai yra labai gerai! Lietuva sparčiai žengia į progresą, o štai tie archaiški laidojimai vis dar kaip iš viduramžių. Dar būdama maža vis galvodavau: ” Kas per nesą onės tie šermenys ir su kuo atsisveikinama? Su lavonu, kuris nei iš tolo neprimena tą , kai jis buvo gyvas”
Kiekviena šalis turi savo įstatymus,tikėjimą,supratimą apie artimojo netektį,gedulą.
Nesilyginkime į kitas šalis,kur gėjų negali pasiųsti na..ui,kur juodašiknis yra aukščiau visko ir t.t. Aš nenoriu gyventi tokioje šalyje kur nėra šeimos sąvokos,kur artimasis virsta pelenais ir pabaiga…
Ponai nori, taip ir bus! Kam klausti tu gyvulių bandos! Manau kad taip ir mano mūsų valdininkeliu. Todėl ir neklausia mūsų nuomonės. O daro taip kaip patys su masto.
Ijunkit kapinese apsvietima!
Ponai nutare,o liaudis turi vikdyti,o kada atsiklausite žmonių,jusų komitetai viską mato tik iš kabinetų,o žmonės naudojasi,atrodo,kad tie komitetai neturi ko veikti
Viskas,kaip ir normos ribose,bet tas darbo laikas darbo dienomis iki 17h.,kyla klausimas,o kaip dirbančiam žmogui atvažiuoti laiku prie artimojo kapo,juk yra visokių įsimintinų dienų,kai norisi būtent tą dieną pabūti šalia išėjusio žmogaus…
I.Šakaliene,apgalvokite tai,o netaikykite skyriaus darbo valandų savo patogumui.
Žiemą penktą valandą jau tamsu, taip kad viskas tvarkoje . Jei vienam ir nepatogu tai dėl to neturi kentėti kiti.