Klaipėdiečio verslininko Rimanto Cibausko advokatui nepavyko pasiekti nei kad būtų sustabdytas dar vienas dėl jo kliento nelegalios ir valstybinę žemę užtvėrusios tvoros prasidėjęs teismo procesas, nei kad jis būtų uždaras.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda” rašė, kad pernai vasarą įsigaliojo dar vienas neskundžiamas teismo sprendimas, pagal kurį turi būti nugriauta R. Cibausko uostamiestyje, Dailidžių gatvėje, dar XXI amžiaus pirmame dešimtmetyje pastatyta nelegali tvora, o jos griovimo reikalai buvo perduoti antstolei. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai tik baigiantis 2020-iesiems ėmė svarstyti antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės pareiškimą, kuriame prašoma priimti nutartį, leidžiančią organizuoti tvoros griovimo bei aplinkos sutvarkymo darbus, nes R. Cibauskas to nepadarė. Taip pat prašoma skirti R. Cibauskui iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.

Prasidėjus nuotoliniam teismo posėdžiui R. Cibausko advokatas Saulius Tamošaitis pareiškė nesutinkantis, kad ji būtų taip nagrinėjama, nes esą nesusipažino su vykdomąja byla. Be to jis pateikė prašymą sustabdyti šią bylą iki tame pačiame teisme bus išnagrinėta kita byla, kurioje R. Cibauskas prašo atnaujinti procesą. Advokatas prašė ir neviešo posėdžio, nes esą bus nagrinėjami „asmeniniai Rimanto Cibausko dalykai”. Jo nuomone, bylos nebuvo negalima pradėti nagrinėti ir dėl to, kad posėdyje nedalyvavo pati antstolė.

„Šioje byloje daug neatsakytų klausimų”, – tikino jis.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovė Jurgita Kurtinaitienė teigė, kad nėra jokio pagrindo stabdyti šią bylą. Nesutiko specialistė ir su prašymu atidėti jos nagrinėjimą.

„Atsiliepimas juk parašytas ne iš kokios neaiškios medžiagos. Kitoje byloje vėl norima ginčyti vykdomojo dokumento teisėtumą, nors yra įsiteisėję sprendimai, nėra pagrindo atnaujinti bylą”, – teigė J. Kurtinaitienė.

Bylą nagrinėjančiai teisėjai Kristinai Serdiukienei pasiteiravus, kodėl advokatas iki posėdžio nesusipažino su byla, S. Tamošaitis tikino, kad sutartį su klientu pasirašė spalio 19 dieną, netrukus tapo nedarbingas dėl raiščių traumos, sirgo koronavirusu.

Pabrėždama, kad toks prašymas visgi neturėtų būti reiškiamas paskutinę dieną, teisėja visgi priėmė sprendimą nuskenuoti visą civilinę ir vykdomąją bylą, kad advokatas galėtų su jomis susipažinti nuotoliniu būdu. Tuo metu prašymai dėl bylos stabdymo ir nagrinėjimo uždaruose posėdžiuose buvo atmesti.

Nelegaliai pastatyta tvora yra užimta valstybinė žemė, joje įrengta krepšinio aikštelė. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Nėra argumentų ir motyvų, kodėl turėtų vykti uždaryti posėdžiai, nėra jokių paslapčių ar konfidencialių dalykų, ką galima atskleisti”, – teigė teisėja.

Kitas bylos posėdis numatytas sausio pabaigoje.

ISTORIJA

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo.

2018 m. rugsėjį Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir atmetė R. Cibausko prašymą panaikinti VTPSI sprendimus, kuriais jis buvo įpareigotas nugriauti nelegalią tvorą. Verslininkas pasinaudojo galimybe tokį sprendimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, bet ir ši instancija atmetė jo skundą.

Bandydamas išsaugoti savo nelegaliai pastatytą tvorą R. Cibauskas buvo inicijavęs ir dar vieną teismo procesą, nes jam neužteko VTPSI reveranso – leidimo, kuriuo buvo pratęstas tvoros griovimo terminas iki 2018 m. spalio 26 d. Verslininkas nusprendė pasinaudoti įstatymo numatyta teise ir prašyti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų, kad jie dar labiau pratęstų šį terminą – iki 2019 m. spalio 26 d. Savo prašyme teismui jis nurodė, jog siekia tvorą įteisinti, „tačiau tam reikia laiko” – esą vyksta teritorijos detaliojo plano rengimo (keitimo) procedūros. Jomis siekiama pakeisti neteisėtai užimto sklypo naudojimo būdą iš bendro naudojimo į gyvenamąją paskirtį. Tada jau jį būtų galima parduoti aukcione, o žemę įsigijus R. Cibauskui atsirastų galimybė įteisinti tvorą.

Visgi minėto teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad nė viena R. Cibausko minima aplinkybė nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą pratęsti tvoros nugriovimo terminą, ir jo prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Kadangi šis sprendimas galėjo būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), R. Cibauskas tai ir padarė. Tačiau praėjus daugiau nei metams ir LVAT kolegija konstatavo, kad R. Cibausko skundas yra nepagrįstas.

Įsigaliojus šiam neskundžiamam sprendimui VTPSI pernai informavo, kad vėl buvo atliktas patikrinimas vietoje ir įsitikinus, kad valstybinės žemės sklype tebestovi nelegali tvora, kreiptasi į antstolę dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo.