P0

Nuomonės

Vakcinavimo pasiutpolkė

Rytas Staselis
2021-01-11


Statistikos departamentas ėmėsi skelbti skiepytų nuo COVID-19 užkrato Lietuvos gyventojų skaičius. Žinia, bene daugiausiai vilčių kovoje su pandemija teikiantis procesas šalyje prasidėjo pernai tarpušvenčiu. Sekmadienį viešai prieinama informacija rodė, kad vakcinos pirmąją dozę (jų reikia dviejų) gavo nepilnas procentas Lietuvos piliečių (0,81 proc.).

Žinios apie visiškai paskiepytus žmones viešąją erdvę pasieks maždaug paskutinįjį sausio dešimtadienį. Kitaip tariant, nuo tada bus aišku, kiek Lietuvoje žmonių kartu su daugmaž sėkmingai persirgusiais bus įgiję imunitetą nuo viruso, šokdinančio mus visus jau ištisus metus.


Vakcinavimo skaičiai Lietuvoje kol kas neįspūdingi. Aišku, kad procesas užtruks. Net sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kalbinamas žurnalisto Rimvydo Valatkos per „Info TV“ kanalą, nedrįso kategoriškai neigti, kad vakcinavimas truks ženkliai trumpiau nei per visus 2021 metus.

Santaros klinikų nuotr.

Skiepus Lietuva gauna Europos Sąjungoje (ES) nustatytomis kvotomis, todėl jos akivaizdžiai trūksta visiems. Ne tik Lietuvai. Bene įspūdingiausiais tempais gyventojus skiepijantis Izraelis (ligi pernai gruodžio 30 d. ten paskiepyta apytikriai 11 proc. populiacijos) šiandien yra laikomas proceso lyderiu, nes per dieną šalyje yra suleidžiama 150 tūkst. dozių (Lietuvoje š. m. sausio 8 d. buvo suleista daugiausiai – 4591 vakcinos dozė).

Jokio „pasaulinio žydų sąmokslo“ čia nėra. Tiesiog Izraelio vyriausybė kelis milijonus skiepų dozių įsigijo iš anksto, aukštesne už rinkoje vyravusią tuo metu kainą. Lietuva tokios galimybės neturėjo net teoriškos, nes yra ES bloko narė. O čia buvo sutarta, kad ES veiks kaip vieningas ir galingas skiepų pirkėjas. Nors Briuselio biurokratai ligi šiol jau sulaukė nemažos kritikos dėl to, kad veikė nepakankamai ryžtingai, operatyviai ir greitai.

JAV, ES palikusi Jungtinė Karalystė, nekalbant apie minėtąjį Izraelį, vakcinavimą pradėjo anksčiau ir, ko gero, su menkesne formaliųjų procedūrų našta. Taip atsitiko dėl nuspėjamų priežasčių – Jungtinės Valstijos yra užkrato plėtros lyderė pasaulyje, britai susiduria su pavojingomis COVID-19 mutacijomis, be to, siekė parodyti, kuo skiriasi jų nacionalinis suverenitetas nuo narystės ES po Brexito. Apie žydų valstybės pamatinį požiūrį į savo tautiečius galima surašyti visą traktatą, nes kitoks požiūris ten neįsivaizduojamas.

Taigi, Lietuva atsidūrė, galima sakyti, tam tikro skiepų deficito zonoje, kurią lėmė minėtos objektyvios, taip pat subjektyvios (tarpuvaldis po rinkimų ir valdžios kaita) priežastys.

Tačiau kur kas svarbiau, kad, esant tokioms aplinkybėms, radosi primiršto sovietinės mąstysenos gaivalo: nepaisant valdžios sudaryto gana aiškaus vakcinavimo eiliškumo – medikai dirbantys COVID-19 fronte, kiti medikai, globos namų personalas ir klientai, ir t. t. – radosi gudručių, kurie siekia į eilę prie dešr…, atsiprašau, skiepų stoti priklausomai nuo turimo „blato“. Nes vis dėlto gana mažai lietuvių tiki beigi vadovaujasi Seimo nario Dainiaus Kepenio platinamomis pasakomis.

Garsi sostinės odontologijos klinika skiepija Vilniaus universiteto dėstytojus, kurie esą tą kliniką konsultuos artimoje ateityje. Šilalėje medikams skirta vakcina paskiepytas ne tik vietinės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas, bet ir Vilniuje gyvenantys jo šeimos nariai. Ne ką mažiau neskani buvo informacija apie tai, kad pirmosiomis vakcinavimo dienomis Vilniaus Santaros klinikose buvo paskiepyti du garsūs, aktyviai viešojoje erdvėje ir net politikoje besireiškiantys influenceriai-šeimos gydytojai – Valerijus Morozovas ir Vytautas Kasiulevičius.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė skėsčioja rankomis: „Kaip gali vertinti sulaužytą pasitikėjimą, kuris tokiame procese tik ir tegali būti parodytas institucijų vadovams, nes nei Vyriausybės kanceliarija, nei ministerija neturi galimybių sudarinėti dešimčių tūkstančių skiepijamų sąrašų ir asmeniškai tikrinti, ar skiepijamasis turi „talonėlį“.

Suprask, atsakomybė už šio milžinišką reikšmę turinčio proceso skaidrumą, teisingumą ir sėkmę yra deleguota vadinamųjų atraminių gydymo įstaigų Lietuvoje vadovams. Nes esą į kiekvieną tą įstaigą kontrolierių iš centrinės valdžios neprisiuntinėsi.

Šventasis naivume! Kalbėti apie pasitikėjimą vienoje labiausiai korumpuotų sistemų šalyje.

Kita vertus, p. Dulkys, jei dar nepamiršome, ligi šiol buvo Valstybės kontrolieriaus įstaigos vadovas. Kam, jeigu ne jam, turėtų būti aišku kaip dieną: jeigu kur nors gali rastis „blato“ recidyvų, tai sveikatos apsaugos sistema tam – kaip tik. Ypač šalies periferijoje.

Jeigu vakcinuotųjų sąrašas būtų viešas, recidyvus galėtų kontroliuoti žiniasklaida. Tačiau dabar tai neįmanoma ne tik dėl ES Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento. Jis buvo sukurtas, siekiant pažaboti globalių socialinių tinklų bei interneto bendrovių kėslus, tačiau nebe pirmą kartą veikia pro šalį.


    2021-01-11

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt