Klaipėdos mokslininkai pusę metų aiškinosi, kaip pavasarį paskelbtas karantinas paveikė verslą. Mokslininkai taip pat pateikė ir rekomendacijas, ką reikėtų tobulinti, jog šis sektorius taip smarkiai nenukentėtų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos universiteto mokslininkų komandos atliktas tyrimas „Su COVID-19 susijusių ekonominės veiklos apribojimų ir valstybės intervencinių priemonių poveikio Klaipėdos regiono įmonėms efektyvumo vertinimas“ antradienį buvo pristatytas žiniasklaidai. Šį tyrimą, kuris truko šešis mėnesius, finansavo Lietuvos mokslo taryba.

„Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad pirmojo karantino poveikio įmonėms niekas netyrė ir niekas neklausė, kiek ribojimai paveikė veiklas, socialinį klimatą, koks įvestų priemonių poveikis smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams. Suprantame, kad tyrėme pirmo karantino atvejį, tačiau kaip tik dabar planuojamos naujos priemonės, skirtos antrojo karantino ribojimų poveikiui sušvelninti. Manome, kad mūsų rekomendacijos yra itin laiku ir vietoje. Mūsų atliktas mokslinis tyrimas yra idėjų bankas planavimo institucijoms“, – tvirtino tyrimo vadovė, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Viederytė.

Tyrimo metu atlikta 77 verslo subjektų, veikiančių Klaipėdos regione, apklausa. Taip pat buvo suorganizuotos septynios grupių diskusijos, kuriose apklaustas 61 smulkiojo ir vidutinio verslo atstovas.

Tyrimo metu mokslininkai vertino verslo situaciją Klaipėdos regione iki pirmojo karantino, tai yra pernai sausio-vasario mėnesiais, toliau – per karantiną nuo kovo 16-osios iki birželio 16 dienos bei laikotarpį po karantino iki liepos 31-osios.

Anot Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros vyresniosios mokslo darbuotojos, Informatikos ir statistikos katedros docentės dr. Lauros Šaltytės-Vaisiauskės, Klaipėdos regiono savivaldybėse pandemija ir dėl jos įvesti ribojimai įmones paveikė skirtingai. Atskirose savivaldybėse nuo karantino ribojimų nukentėjo nuo 42 iki 63 proc. įmonių. Mažiausias nukentėjusių įmonių skaičius buvo Klaipėdos mieste ir rajone (nuo 42 iki 46 proc.), o daugiausia – Palangos ir Neringos savivaldybėse, kuriose nukentėjo atitinkamai 58 ir 63 proc. įmonių, nes didžioji dalis šiose savivaldybėse veikiančių įmonių užsiima maitinimo ir turizmo paslaugomis.

Nedarbo lygis Klaipėdos regione taip pat labai išaugo per pirmąjį karantiną, o po jo augimas tik tęsėsi. Tiek 2019, tiek 2020 metų vasarį nedarbo lygis Klaipėdos regione siekė 7,2 proc., o pernai balandį jis šoktelėjo iki 9,5 proc. „Nedarbo lygio augimo tendencija išliko iki pat spalio, kai regione nedarbo lygis siekė 13 proc., o tai yra beveik dvigubai daugiau nei 2019 metų spalį“, – teigė L. Šaltytė-Vaisiauskė.

Didžiausias įmonių apyvartos nuosmukis buvo stebimas praėjusių metų balandį. Apyvarta, palyginti su 2019 metų balandžiu, mažmeninių įmonių sektoriuje krito 18 proc., o maitinimo ir gėrimų tiekimo apyvarta smuko net 67 proc. mažesnė.

Anot mokslininkės, nutraukus karantiną, mažmeninės prekybos įmonės atsigavo gana sparčiai, o maitinimo ir gėrimų tiekimo įmonių apyvarta taip ir nebepasiekė 2019 metų lygio.

Mokslininkai išsiaiškino, jog karantinas paveikė didžiąją daugumą Klaipėdos regiono įmonių. Nustatyta, jog 51 proc. respondentų buvo taikomi privalomi ribojimai, o 27 proc. veikla nesustojo, bet darbas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu.

Pagrindine neigiama karantino įtaką įmonės veiklai respondentai įvardijo atšauktas keliones, susitikimus, užsakymus, padidėjusias darbo organizavimo sąnaudas.

Mokslininkai aiškinosi, kiek įmonių pasinaudojo valstybės siūloma parama. Tai padarę nurodė 59 proc. apklaustųjų, o 36 proc. ja nesinaudojo.

Tie, kurie naudojosi parama, nurodė, kad jų dauguma siekė paramos, padedančios išsaugoti darbo vietas, verslo likvidumą ir verslo investicijas.

Populiariausios priemonės buvo subsidijos mikroįmonėms, paskolos labiausiai nukentėjusiems verslams ir nuomos mokesčio kompensacija.

Vertindami pagalbos gavimo galimybes, respondentai nurodė, kad paramą gauti buvo labai sudėtinga, sudėtinga ir vidutiniškai sunku. Tik 18 proc. respondentų teigė, kad paramą gauti buvo lengva.

Paklausti, kokios paramos norėtų, jei vėl būtų paskelbtas karantinas, verslo atstovai nurodė, jog pageidautų mokesčių sumažinimo ar atidėjimo, didesnės pagalbos savarankiškai dirbantiems, lengvatinių paskolų.

Verslo atstovai išsakė norą, jog informacija apie teikiamą paramą būtų pateikiama paprasčiau, vienoje vietoje, kad prašymai nebūtų taip ilgai svarstomi, kad būtų aiškūs paramą gavusių įmonių įsipareigojimai.

„Verslas nori paprastų procedūrų ir to, kad pagalba būtų teikiama savo laiku – lygiagrečiai su ribojimais“, – konstatavo mokslininkai.