Daugiau mirčių ir mažiau gimusių kūdikių, daugiau sugrįžusių į Lietuvą nei emigravusių iš jos: Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. nuolatinių gyventojų ir tai yra 1100 daugiau nei prieš metus. Iš jų 53 proc. sudarė moterys, tačiau per metus absoliutus vyrų skaičius padidėjo 9000. Tuo metu šalies miestuose gyveno 67,5, kaime – 32,5 proc. gyventojų.
Šie ir daugelis kitų Lietuvos demografinę situaciją atspindinčių rodiklių ketvirtadienio ryte buvo pristatyti Lietuvos statistikos departamento nuotolinės spaudos konferencijos metu, kurioje savo įžvalgomis pasidalino ir Vokietijos Makso Planko tyrimų instituto profesorius Domantas Jasilionis.
Daugiau atvyko nei išvyko
Pranešimą apie demografinę šalies situaciją pristačiusios departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ingos Masiulaitytės – Šukevič teigimu, įtakos demografiniams rodikliams turėjo koronavirusinė pandemija.
Jos metu daugiau žmonių atvyko į Lietuvą, nei iš jos išvyko: praėjusiais metais 20 tūkst. daugiau žmonių imigravo į šalį nei emigravo. Į Lietuvą atvyko 43,1 tūkst. žmonių, t.y. 7 proc. daugiau nei pernai. Tarp jų užsieniečių atvyko 13 proc. daugiau nei 2019 m.
Paaiškėjo, jog labiausiai į Lietuvą pernai veržėsi ukrainiečiai (42 proc.) ir baltarusiai (32,7 proc.). Tuo metu iš Rusijos atvyko 4,4 proc. gyventojų.
Vidutinis imigrantų amžius – 33 metai, emigrantų – 35 metai.
Tačiau apie 6000 Lietuvos piliečių visgi emigravo į Jungtinę Karalystę (JK) ir apie 4000 – į Ukrainą, bet apie 10 tūkst. grįžo iš JK, apie 2000 – iš Norvegijos, apie 1500 – iš Vokietijos ir Airijos.
„Matome paskutinius du metus neto tarptautinė migracija yra teigiama, prieš tai visus metus nuo 2011 iki 2018 metų neto tarptautinė migracija buvo visą laiką neigiama”, – apibendrino departamento atstovė.
Mažiau gimė, daugiau mirė
2020 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo ir neigiama natūrali gyventojų kaita: pernai beveik 19 tūkst. daugiau žmonių šalyje mirė nei gimė.
Per 2020-uosius metus gimė 24,5 tūkst. kūdikių – šalyje gimusių vaikų skaičius per metus sumažėjo 11 proc., t.y. pernai gimė mažiausiai kūdikių nuo pat 1990 m. Tuo metu mirė per 43 tūkst. žmonių, mirusių skaičius išaugo per 13 proc. ir tai irgi, pasak pranešėjos, yra didžiausias mirusiųjų šalyje skaičius nuo 1990 metų.
Per mėnesį vidutiniškai gimsta 2000 kūdikių, miršta – 3600 žmonių.
Didžiausi mirusiųjų skaičiai pernai buvo fiksuoti lapkričio ir gruodžio mėnesiais ir atitinkamai siekė 4300 ir apie 6000. Tai, pasak departamento atstovės, vienas didžiausių mirčių šuolių. 85 proc. visų mirusiųjų pernai sudarė žmonės, kurių amžius – nuo 60-ies metų ir vyresni.
Skyrėsi kas antra pora
Per 2020-uosius šalyje registruota apie 15 tūkst. santuokų bei 7500 ištuokų. Lyginant su 2019 metais, santuokų sumažėjo 22 proc., ištuokų – apie 15 proc.
Daugiausiai porų tuokėsi liepos – rugpjūčio mėnesiais, mažiausiai – sausį ir balandį.
Per mėnesį vidutiniškai išsituokia apie 600 porų, daugiausiai tokių buvo spalio – gruodžio mėn., kai išsituokė apie 800 porų, mažiausiai – birželio – rugpjūčio mėn.
100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius padidėjo nuo 44,5 2019 metais iki 48,9 2020 mеtais, t.y. pernai skyrėsi beveik kas antra pora.
Profesorius sklaidė iliuzijas
Spaudos konferencijoje dalyvavęs demografas, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro darbuotojas, profesorius D. Jasilionis džiaugėsi, jo teigimu, profesionaliu pranešimu, kartu pažymėjęs, jog „dar per anksti kalbėti apie esminius lūžius demografijoje”.
Teigęs, jog pandemija turėjo įtakos visiems demografiniams procesams, kartu jis akcentavo, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje skelbiami optimistiški padidėjusios imigracijos srautai „sukuria iliuziją, kad mūsų šalis lipa iš tos demografinės duobės”.
Grįžtamąją migraciją profesoriaus priskyrė mitų sričiai, teigęs, jog situacija pagal absoliučius skaičius nėra įspūdinga ir primena 2013 – 2014 metus.
Tuo metu imigracijos padidėjimą jis siejo su geopolitiniais įvykiais, abejojęs, ar ateity šie srautai išliks tokie patys.
„Imigracija tikrai nėra kažkokia panacėja tvaresnei demografinei raidai, tai labiau skylių užkamšymas einamuoju momentu, artimiausioje perspektyvoje, tai savotiškas gelbėjimosi ratas kai kuriems ekonominiams sektoriams”, – kalbėjo D. Jasilionis.
Jis taip pat konstatavo, jog „emigrantų skaičiai lieka didesni nei vidutiniškai būdavo 1990 metais“.
Profesorius atkreipė dėmesį į šalyje sumažėjusį gimstamumo rodiklį bei tą faktą, jog pirmą kūdikį lietuvės gimdo, būdamos vidutiniškai 28 metų. Jo teigimu, taip yra dėl to, kad daugelis moterų siekia išsilavinimo. Todėl esą dėl žemo gimstamumo, kuriam įtakos turi ir pandemija, ateity mažės darbingo amžiaus žmonių šalyje skaičius.
Tačiau mokslininkas pasidžiaugė pirmą kartą per ilgą laiką stebima padidėjusia vidutine žmonių gyvenimo trukme.
Jo teigimu, „vyrams pirmą kartą pavyko pramušti 70 metų vidutinės gyvenimo trukmės barjerą”: vidutinis vyrų amžius jau pasiekė 71,5 metų, tačiau yra ir kita medalio pusė – net 30 proc. lietuvių vyrų neperžengia 65 metų ribos. Prie to prisidėjo ir dėl pandemijos išaugęs mirtingumas.
„Mes turime atsitraukti nuo nepamatuotų svajonių apie tris milijonus, atsižvelgiant į demografinę realybę”, – apibendrino D. Jasilionis.
Smetonos Lietuvoje buvo 2,5 mln. Tai gal geriau tiek, nei prognozuojamų 5 mln, kurių dauguma atėjūnai.