Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA valdybos narys Marius Valukynas, komentuodamas situaciją, kai sausį Klaipėdoje, Rietave, Telšiuose pabrango centralizuotai tiekiama šiluma, teigia, jog šilumos kainų augumo priežasčių reikėtų ieškoti savivaldybėse.

„Matome, kaip mūsų šilumininkai vėl nori pasipelnyti“, – pranešime spaudai cituojamas M. Valukynas.

Teigiama, kad biokuro kainos Lietuvoje daugiausia dėl nežabojamo importo iš Baltarusijos per metus sumažėjo apie 30 proc. Anot pranešimo, biokuras šilumos tarifo struktūroje sudaro apie 25 proc., todėl šildymas vartotojams turėtų atpigti 5–10 procentų ir augti šilumos kainoms esą nėra jokių priežasčių.

Teigiama, kad 2019 metų pabaigoje už biokurą buvo mokama 180–210 eurų, o 2020 m. pabaigoje – 122–125 eurai.

„Neatliekami tyrimai, iš kurių būtų matyti, kad baltarusiškas kuras yra radioaktyvus. Tuo mūsų valdžia naudojasi ir smukdo mūsų verslą. Kas bus, jei šiemet A. Lukašenka neduos biokuro Lietuvai? Tada paprastam žmogeliui šiluma šoks jau ne 5, o bent 30 procentų. Tada šilumininkai vėl aiškins, kad šiluma brangsta dėl biokuro brangimo, o dabartine padėtimi naudojasi Žemaitijos savivaldybių valdžia, panašiai kaip automobilių degalų pardavėjai, kurie benzino ir dyzelino kainas iškart pakelia vos kiek pakilus naftos kainoms, o šiai kritus, degalų kainos sumažėja vos keliais centais. Buvę valdantieji nepriėmė biokuro importą varžančio įstatymo, nes laukė rinkimų. Kažkas norėjo iš to pasipelnyti“, – teigia M. Valukynas.

„Dabar valstybė baltarusiams atiduoda savo pinigus, o dėl to nuostolių patiriame ir mes, ir Valstybinė miškų urėdija, kurios miškuose biokurui tinkanti žaliava pūva“, – teigia LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė.

Virginijus Brazauskas, LITBIOMA narys, teigia, jog „biokuro kainos krito iki visiško dugno” – vien per 2020-uosius jis Lietuvoje atpigo
apie 30 proc., o kai kur ir 40 procentų. 2019 metų pabaigoje už biokurą buvo mokama 180–210 eurų, o 2020 m. pabaigoje – 122–125 eurai. Pagrindinę įtaką tam esą darė pusvelčiui perkamas biokuras iš Baltarusijos, dėl kurio neva baigiamas visiškai sužlugdyti Lietuvos verslas.

„Kaip šilumos tiekėjai ten paslepia antkainį, nežinia: gal jie tinklus atnaujina, gal „suėda“ amortizacijos atskaitymai, bet tikriausiai nekontroliuojamas biokuro importas yra gera proga uždirbti pačioms savivaldybėms, kaip ir degalų pardavėjams“, – cituojamas V. Brazauskas.

„Baltpool“ energijos išteklių biržos Biokuro prekybos vadovas Vaidotas Jonutis, komentuodamas Klaipėdos, Telšių ir Rietavo savivaldybių įmonių sprendimus, jis tvirtino, jog dėl biokuro kainų šiemet šilumos tarifai negalėjo didėti, nors pripažino, kad, pavyzdžiui, atstovai iš Rietavo pernai biokuro aukcionuose nedalyvavo, todėl, matyt, šios savivaldybės katilinės naudoja brangesnį kitą kurą.

Tuo metu Klaipėdos ir Telšių katilinėms tiekiamas biokuras esą atpigo trečdaliu kaip ir visoje Lietuvoje.

Jis svarstė, kad šių savivaldybių įmonių sprendimai didinti šilumos kainas stebina vien dėl to, kad jos šilumą gali pirkti iš ją tiekiančių kitų įmonių. Antai šilumos energijos aukcionuose „Fortum“, kuri šilumos energiją gamina iš buitinių bei komunalinių atliekų, šilumos kaina 2020 m. gruodį įvykusiame aukcione buvo 12 proc. mažesnė nei prieš metus. Šios bendrovės kogeneracinė jėgainė šiluma aprūpina pusę uostamiesčio, o 35 proc. – vietinės biokurą naudojančios katilinės.

Telšiams šilumos energiją tiekiančio nepriklausomo šilumos gamintojo „Žemaitijos energija“ šiluma gruodį buvo 20 proc. pigesnė nei prieš metus. Ten šilumą taip gaminančio „Litesko“ padalinio šiluma aukcione buvo parduota 21 proc. mažesne kaina.

Anot V. Jonučio, šie miestai išsiskiria tuo, kad juose yra susiformavusi šilumos gamintojų rinka, bet ir tai niekaip paaiškina šilumos kainų kilimo nuo šių metų sausio.

„Veikiausiai šiose savivaldybėse smarikiai pakilo šilumos perdavimo kainos, nes šilumos tarifas vartotojams susideda iš šilumos ir perdavimo kainų“, – sako jis.

Kita vertus, anot jo, galėtų stebinti ir perdavimo kainų augimas, nes Lietuvoje didžiulės ES lėšos buvo investuotos į šilumos tinklų atnaujinimą.

„Man nepatinka tai, kas dedasi rinkoje, tačiau įstatymas, pagal kurį turėjo būti reguliuojami srautai, nebuvo priimtas. Mūsų tikslas buvo siekti, kad pinigai liktų valstybėje ir šiluma žmonėms pigtų. Šiluma atpigo, tačiau pinigai už biokurą išvežami į Baltarusiją. Tai atviras klausimas, kurį turi spręsti įstatymų leidėjai“, – sako „Baltpool“ padalinio vadovas.

Anot jo, tenka pripažinti ir tai, kad Baltarusijos biokuras padėjo sutvarkyti padėtį Lietuvoje, nes jo buvimas neleidžia pakilti biokuro kainoms. Lietuvoje nėra tiek biokuro, kiek reikia visai valstybei.

V. Jonučio žiniomis, dabar Lietuvoje yra susidaręs biokuro perviršis, nes importas sudaro apie 30 proc. viso sunaudojamo biokuro. Anot jo, jei importas sustotų, biokuro veikiausiai pritrūktume ir jį turėtume atsivežti iš kažkur arba patiems iš miško išgauti daugiau biokuro žaliavos. O tai kainuotų brangiau.

„Jeigu taip atsitiktų, viso biokuro kaina pakiltų iš karto. Taigi, importo iš Baltarusijos efektas mums ir geras, ir blogas. Būtų geras variantas, jei importas iš Baltarusijos sumažėtų perpus. Tokiu atveju kainos per daug nekiltų, o dabar jos yra per mažos“, – cituojamas V. Jonutis.

Jis aiškina, kad Baltarusijoje visa mediena yra valstybinė, žmonių gyvenimo lygis yra žemas, todėl juos tenkina ir mažos kainos, kad tik gautų bet kokių pajamų, kurios visos atitenka valstybei, kuri visais įmanomais būdais padavinėja biokurą, kad tik gautų konvertuojamos valiutos.