P0

Orai

Viduržiemis pateisins savo vardą

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-01-15


Vienas iš ryškiausių Lietuvos klimato bruožų – kontrastingi metų laikai. Vasarą tikimės šiltų, giedrų orų ir kartas nuo karto įspūdingų audrų, o žiemą – sniego pusnių ir šalčių.

2019–2020 m. buvusi žiema neatnešė nei vieno, nei kito, tačiau viršijo šilumos rekordus, o šiųmetė žiema dosniau sniegu apdovanojusi sausio pradžioje, artimiausiomis dienomis leis prisiminti tikrą žieminį šaltuką, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Savaitgalį Klaipėdoje važinėtis nuo kalniukų jau gali būti net per šalta. Palmiros Mart nuotr.

Artimiausiomis dienomis, artėjant viduržiemiui, kuris Lietuvoje yra sausio 25 d., numatomi šalti, saulėti orai, kai oro temperatūra vietomis gali nukristi iki -25 °C ar net žemiau.

Klaipėdoje šeštadienio naktį prognozuojama -10, o sekmadienį – net iki – 22 °C. Šeštadienį dieną pasnigs, o sekmadienį net ir dieną laikysis apie 15-os laipsnių šaltis. Ne ką šiltesnė žada būti ir kitos savaitės pradžia: naktimis spaus 15-13 laipsnių šaltukas, dienomis laikys – 9-4 °C temperatūra.

LHMT pateikia apžvalgą, kokie šalčiai ir speigai buvo fiksuoti Lietuvoje nuo 1951 m. iki 2020 m. pagal 18 meteorologijos stočių (MS) duomenis.

Kuo speigas skiriasi nuo šalčio

Pagal oficialius kriterijus šiuo metu Lietuvoje speigas fiksuojamas tuomet, kai minimali oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau. Jei temperatūra aukštesnė nei -30 °C, to speigu vadinti negalima, o turėtų būti vadinama šalčiu. Dar vienas terminas, kuris kartais gali klaidinti, yra „šalna“ – oro ar dirvožemio paviršiaus temperatūros nukritimas žemiau 0 °C aktyviosios augalų vegetacijos metu (kai vidutinė oro temperatūra viršija 10 °C).

Skirtingose valstybėse šie terminai gali skirtis, kadangi nevienodas klimatas nulemia ne tik tam tikrų reiškinių pasikartojimo dažnumą, tačiau ir reiškinio poveikį žemės ūkiui, infrastruktūrai ir kt. Vidutiniškai žiemos (gruodis–sausis) oro temperatūros vidurkis yra -2,2 °C.

Šalčiausias žiemos mėnuo yra sausis (SKN -2,9 °C). Kitų žiemos mėnesių vasario ir gruodžio vidutinė oro temperatūra yra atitinkamai -2,5 °C ir -1,1 °C. 

Vertinant visas žiemas nuo 1951 m. iki 2020 m., iš visų 69-ių žiemų trečdalį (22 žiemos, 32 %) nors vienoje MS oras buvo atšalęs bent iki -30 °C.

Daugiau nei pusėje MS speigas fiksuotas vos 4 iš 69 žiemų.

1955–1956 m. žiemą visose MS oro temperatūra buvo nukritusi iki 30 °C ir žemiau. Daugelyje stočių šią žiemą fiksuotas rekordinis dienų su speigu skaičius: Varėnoje net 9 dienas, Ukmergėje ir Utenoje po 5 dienas, o kitose mažiau.

Speigas fiksuotas net Nidoje ir Klaipėdoje

Taip pat 1955–1956 žiema išskirtinė tuo, kad jos metu speigas fiksuotas ir Nidoje bei Klaipėdoje ir tai yra vieninteliai atvejai šiose stotyse.

Be to, šią žiemą užfiksuota absoliučiai žemiausia oro temperatūra Lietuvoje ir pagerintas prieš tai išmatuotas rekordas. Jei jau atrodo, kad -30 °C yra labai didelis šaltis, reikėtų paminėti, kad Lietuvoje kelis kartus užfiksuota ir žemesnė nei -40 °C temperatūra.

Absoliutus visos Lietuvos minimalios oro temperatūros rekordas priklauso Utenai – 1956 m. vasario 1 d. temperatūra nukrito iki -42,9 °C.

Kita šalta žiema su speigu buvo 1986–1987 m., kai tik Nidoje, Klaipėdoje, Šilutėje, Dotnuvoje ir Kaune termometro stulpelis nenukrito iki -30 °C. Tąsyk Utenoje ir Varėnoje speigas fiksuotas atitinkamai 5 ir 6 dienas, o kitose – iki 4 dienų.

Paskutinį kartą -30 °C ar žemesnė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2011–2012 m. žiemą, kai Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje ir Varėnoje vasario 2, 4 ir 5 d. oro temperatūra nukrito žemiau -30 °C . Tuomet šalčiausia buvo Ukmergėje (-31,3 °C).

Atrodytų, kad -25 °C šaltis ne tiek ir daug skiriasi nuo -30 °C speigo, tačiau jis jau nėra toks retas reiškinys, ir 50 iš 69 žiemų -25 °C ir žemesnė temperatūra fiksuota bent vienoje MS. Bent pusėje Lietuvos -25 °C riba peržengta 20 žiemų.

Erdviniu požiūriu, šalčių ir speigų pasikartojimas priklauso nuo vietovės. Daugiausiai žiemų 1951–2020 m. laikotarpiu bent vieną dieną speigo sulaukė Šiaurės Rytų, Rytų ir Pietvakarių Lietuvoje.

Tuo metu Vakarų Lietuvoje pasitaikė tik pavienės žiemos su -30 °C šaltuku.

Kaip minėta, -25 °C temperatūra pasitaiko dažniau ir vietomis trečdalį ar net pusę žiemų oras stipriau atšąla. Teritorinis pasiskirstymas išlieka panašus kaip ir speigų – šiaurės rytinė, rytinė ir pietvakarių Lietuva dažniau sulaukia tokių orų nei likusi teritorija. 

Klimato pokyčiai Lietuvoje lemia tai, kad labiausiai šylantis sezonas yra žiema. Lietuvoje žiemos temperatūra vidutiniškai pakilo apie 3 °C, tuo tarpu pavasario apie 2,5 °C, o vasaros ir rudens iki 2 °C. Negalima teigti, kad tokie ekstremumai, kaip -30 °C, daugiau nepasikartos. Labiau tikėtina, kad pasikartos, tačiau vis rečiau.

Vis dėlto, abejotina, kad bus pagerintas absoliutaus šalčio rekordas Lietuvoje, kai pastarąjį dešimtmetį gerinami vien tik šilumos rekordai. Tačiau klimato kaita yra susijusi ne tik su oro temperatūros kilimu, bet ir atmosferinės cirkuliacijos pokyčiais, kurie nulemia įvairius orų ekstremumus, teigia LHMT.  


    2021-01-15

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt