P0

Politikų tribūna

Nefasadinė renovacijos nauda (1)

Andrius Bagdonas, Seimo narys
2021-01-19


Labai tikiuosi, jog šalčiausias žiemos dienos leidžiate jaukiuose ir šiltuose namuose. Visgi statistika rodo, kad dar daug namų galėtų būti kur kas šiltesni: daugiau nei pusė Lietuvos žmonių gyvena daugiabučiuose, kurių didžioji dalis buvo pastatyti prieš kelis dešimtmečius ir turėtų būti nedelsiant renovuojami.

Tačiau renovacija tėra tik priemonė, todėl daugiabučių atnaujinimo pirmiausia turime siekti dėl ekologiškų tikslų: kelti energetinio naudingumo standartus bei prisidėti prie Europos Žaliojo kurso politikos įgyvendinimo, pasinaudojant tam skirtomis lėšomis. Renovacija gali padėti sutaupyti ne tik žmonių pinigus, bet ir gamtos resursus, kurti švaresnę aplinką mums visiems. Laimėtojų tikrai daug.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Iki šiol apie renovaciją daugiausia kalbėta iš individualios nekilnojamojo turto savininko perspektyvos: sumažėja sąskaitos už komunalinius mokesčius, pagerėja estetinis vaizdas, padidėja turto vertė, dėl vandens ir oro sistemų atnaujinimo būstas tampa sveikesnis gyventi. Žvelgiant į platesnį paveikslą – naudų yra kur kas daugiau: renovuotas namas sunaudoja mažiau energijos, reikia mažiau resursų energijai gaminti. Mažiau naftos ir rusiškų dujų. Buitiškai tariant – nešildome oro, o sutaupytus pinigus galime kreipti tvarių investicijų kryptimi – į atsinaujinančius išteklius, šiuolaikišką elektros energetiką, prisidedant prie bendro klimato kaitos suvaldymo.

Pastato renovacija kam nors gali asocijuotis vien su perdažytais fasadais, tačiau tai – trumparegiškas požiūris. Dažnai būtina atnaujinti ir ventiliacijos, santechnikos sistemas, atlikti stogo šiltinimą, įvertinti konstrukcinius defektus, sutvarkyti liftus, pasenusius balkonus ir t.t. Joks pastatas nėra amžinas, tad jo atnaujinimas yra natūralus dalykas. Juk neperkame naujo automobilio, jei reikia pakeisti tik padangas.

Kai kone trečdalį išlaidų kompensuoja valstybė, tą daryti tampa labai racionalu. Nemaža dalis gyventojų šią naudą suprato seniai ir jau yra pasinaudoję būsto renovacijos programa. Tačiau, kur kas didesnė paskata tai daryti tampa pasikeitęs požiūris į mus supančią aplinką.

„Ne pirmos“ jaunystės nekilnojamojo turto situacija yra panaši situacija visoje Europos Sąjungoje: daugiau nei 220 milijonų pastatų Europoje pastatyti iki 2001 metų ir energija juose vartojama neefektyviai. ES pradėjus įgyvendinti „Žaliojo kurso“ politiką, šių pastatų renovacija tampa viena iš priemonių pasiekti užsibrėžtų tikslų. Komisija siūlo iki 2030 metų 55% sumažinti išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginus su 1990-aisiais, o tam per metus reikia papildomai investuoti apie 275 mlrd. eurų.

Apskaičiuota suma klimato tikslui pasiekti atrodo astronominė, tačiau šias lėšas reiktų vadinti ne išlaidomis, o investicija. Atitinkama jų dalis yra nukreipta būsto renovacijos programai, o tai pagal Europos Komisijos skaičiavimus, iki 2030 metų ES statybos sektoriuje galėtų sukurti apie 160 000 papildomų žaliųjų darbo vietų.

Ekonominę ir socialinę naudą čia sieja produktyvus ryšys. Turime suprasti, jog daugiabučių renovacija yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos projektas, naudingas ekonomikai, aplinkai bei, visų svarbiausia – tuose namuose gyvenantiems.


    2021-01-19

    Vienas komentaras apie “Nefasadinė renovacijos nauda”

    1. AvatarRinkėja (IP: 86.38.26.5)

      Renovacijos versle sukasi didžiuliai pinigai. Be banko paskolos namo nerenovuosi. Namų renovacija turi užsiimti pati valstybė, o ne per kažkokius tarpininkus, t.y. per daugiabučių administratorius, kurių gobšumas yra jau protui nesuvokiami dalykai. Ne kiekviena šeima pajėgi mokėti bankui palūkanas ir dengti kreditą. Lietuvos vyriausybė per prievartą stumia žmones į šią apgaulingą situaciją. Jei buto savininkas penkerių metų laikotarpyje nesugebės sumokėti savo dalies paimto kredito namo renovacijai ir palūkanų 3%, tai palūkanos jau bus skaičiuojamos rinkos kaina. Kažkodėl Lenkijos vyriausybė sugeba tai atlikti pati, o Lietuvoje – ji tokia bejėgi? Visi pagrindiniai objektai mafijinių monopolininkų rankose. PATARIU SEIMO NARIUI ANDRIUI BAGDONUI PRAREGĖTI IR GINTI GYVENTOJUS, O NE AKLAI TARNAUTI MOMOPOLININKŲ KLANUI. JŪS DAVĖTE PRIESAIKĄ SĄŽININGAI TARNAUTI LIETUVOS VALSTYBEI IR JOS ŽMONĖMS. BŪKITE SĄŽININGAS IR LAIKYKITĖS DUOTOS PRIESAIKOS!

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt