Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojami įdomūs faktai.

Šįkart muziejus dalinasi istorija apie Nerijos fortą, kuriame yra įsikūręs.

„Miestiečiai tarpusavyje buvo pradėję šnabždėtis, kad po mariomis yra Nerijos fortą su miestu jungiantis tunelis. Vieni sako, kad tunelis veda iki Teismo rūmų (Jūros g.), kiti, kad jis fortą jungia su Klaipėdos pilimi. Patogu būtų tuo tuneliu pasinaudoti žvarbesnėmis vėlyvo rudens, žiemos ar ankstyvo pavasario dienomis – nei kelto laukti, nei kęsti besikandžiojantį vėją. Tik bėda, kad niekas nežino, kur paslėptas įėjimas. Kalbos apie paslaptingąjį tunelį atsirado XIX a. pabaigoje. Tuo metu vyko rekonstrukcijos darbai Klaipėdos pilyje ir Nerijos forte. Blausiai apšviestose, daugybės pertvarų padalintose pilies poternose dirbusiems darbininkams galėjo kilti buvimo tunelyje įspūdis. Prie kalbų apie tunelį atsiradimo prisidėjo ir 1870-1874 m. vykę telegrafo kabelio po mariomis tiesimo darbai. Po Antrojo pasaulinio karo miestiečiai neturėjo laisvo priėjimo prie miesto piliavietės, tad raudonų plytų Teismo rūmai vizualiai siejosi su raudonų plytų Nerijos fortu – dėl to tunelis naujųjų miesto gyventojų sąmonėje iš pilies persikėlė į Teismo rūmus. Kol niekas neatrado įėjimo į paslaptingąjį tunelį po mariomis – jis lieka tik vaizduotę jaudinančiu fantastiniu Nerijos forto padavimu”, – rašoma Lietuvos jūrų muziejaus gide „Jūros istorijos“ (autorė Kristina Sadauskienė).