P0

Verslas

Per karantiną parduota daugiau alkoholinių gėrimų

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-01-22


Alkoholio rinkoje praėjusiais metais pastebėta keletas svarbių aspektų – pandemijos metu uždarius valstybės sienas, pradėjo aiškėti tikrieji pasienio prekybos mastai. Taip pat didėjo akcizas stipriesiems gėrimams bei toliau Lietuvos akcizų politika vykdoma, neatsižvelgiant į aplink esančias kaimynines valstybes ir jų taikomą politiką.

Pasienio prekyba

„Jau anksčiau nemažai apie tai kalbėjome ir tenka tik dar kartą pripažinti – negalime užsimerkti prieš faktą, jog ne karantino metu Latvijos ir Lenkijos pasieniuose stovėjimo aikštelės yra pilnos automobilių lietuviškais numeriais. Dar praėjusių metų lapkričio mėnesį viešai pasirodė skaičiai, kurie byloja, jog pasienio miestuose su Latvija augo alkoholio ir tabako gaminių apyvarta – pavyzdžiui, Visagine net 11 proc., o Lazdijuose nuo pavasario iki vėlyvo rudens apyvarta buvo 15 proc. didesnė nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Prekybos tinklo atstovė taip pat išskyrė alkoholio bei tabako gaminių pardavimų augimą“, – pranešime spaudai teigia Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas Mantas Zakarka.

Tyrimų agentūros „Nielsen“ duomenys parodė, kad bendrai Lietuvoje per praėjusius 2020 metus, lyginant to paties laikotarpio 2019 metų duomenis, stipriųjų ir silpnųjų alkoholinių gėrimų pardavimai kilo: stipriojo alkoholio – 5,3 proc., silpnųjų alkoholinių gėrimų – 4,8 proc.

„Netipiški 2020-ieji, kuomet atskirais laikotarpiais neveikė arba didelius ribojimus patyrė viešojo maitinimo įstaigos, o ir sienos nebebuvo visą laiką atviros, padidino alkoholio pardavimus Lietuvoje. Matome, kad pardavimai susikoncentravo šalies viduje, o alkoholinių gėrimų vartojimas namuose paaugo. Kadangi kilo akcizai ir brango patys gėrimai, turėjome dėl to daugiau išlaidų patys ir į valstybės biudžetą sumokėjome daugiau mokesčių“, – teigia „AC Nielsen Baltics“ generalinė direktorė Ilona Lepp.

Padėtis kaimyninėse šalyse

Dar praėjusių metų birželio mėnesį buvęs Estijos finansų ministras Aivaras Soerdas (Aivar Soerd) sakė, kad kelti akcizus, neatsižvelgiant į kaimyninių šalių akcizų politiką– neišmintinga. Tą parodo ir Estijos patirtis, kuomet beatodairiškai kėlus akcizus teko juos mažinti dėl didžiulės pasienio prekybos su Latvija problemos. Būtent 2020 m. kovą  Lietuvoje vėl padidėjo akcizo tarifas išimtinai stipriajam etilo alkoholiui – tarifas padidėjo 10,5 proc.

Estijos pavyzdys parodė, kad per aukštas alkoholio tarifas estus paskatino pirkti alkoholinius gėrimus Latvijos pasienyje.

„Norint apžvelgti, koks akcizas taikomas skirtingiems alkoholiniams gėrimams, patogiausia tai daryti pagal 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos apmokestinimą šimtui litrų gėrimo“, – teigia LAGGIA vadovas M. Zakarka.

Verslo straipsnių visus kompas

Pagal dabartinius tarifus Lietuvoje, už 1 proc. alkoholio 100 litrų alaus yra sumokami 7,11 eurų akcizo. Už tą patį 1 proc. alkoholio 100 litrų prancūziško vyno (12%) – 13,7 eurų akcizo. O kokiame nors stipriajame gėrime, pavyzdžiui 40% viskyje, už 1 proc. alkoholio 100 litrų bus sumokama net 20,25 eurų.

Pavyzdžiui, įsigyjant pusės litro talpos butelį alaus, kurio kaina 1,01 eur, 20 euro centų (20 proc.) šios sumos sumokame kaip akcizo mokestį, o perkant litrą viskio, kurio kaina 20 eurų, akcizas sudaro dar dvigubai didesnę dalį – 40,5 proc. arba 8,1 eurų.

„Kol Lietuva akcizus chaotiškai kėlė, Latvija, Estija juos mažino ir akcizų politiką derino tarpusavyje, taip išvengdamos didelio masto pasienio prekybos. Estija, žvelgiant į skaičius, apskritai siekė vienodinti vieno laipsnio alkoholio apmokestinimą skirtingiems gėrimams suprasdami, kad alkoholis, nepriklausomai, kokiame gėrime – vienodai žalingas“, – situaciją komentuoja LAGGIA vadovas.

Šiuo metu Estijoje 1 proc. alkoholio 100 litrų alaus taikomas 12,7 eurų tarifas, vynui – 12,32 eurų, o stipriesiems gėrimams 18,81 eurų. tarifas. Latvijoje 1 proc. alkoholio 100 litrų alaus taikomas 7,8 eurų tarifas, vynui jis didesnis vos 1 euru ir siekia 8,8 eurų, o stipriųjų gėrimų tarifas – 16,42 eurų.

„Taip pat savo kaimynystėje turime Lenkiją, o ten ilgą laiką visoms alkoholio rūšims akcizai buvo mažesni nei Lietuvoje. Tai tapo viena pagrindinių priežasčių, leidusių taip stipriai įsigalėti pasienio prekybai. Tokiu būdu labai didelės sumos keliauja į kaimynų lenkų, o ne Lietuvos, biudžetą“, – teigia M. Zakarka.

Šioje kaimyninėje šalyje už 1 proc. alkoholio 100 litrų alaus taikomas 4,98 eurų tarifas, už tą patį kiekį alkoholio vyne – vos 3,3 eurų tarifas, stipriuosiuose gėrimuose – 14,33.

„Ne tik mūsų kaimynystėje, tačiau ir daugelyje Europos šalių matomos mažos disproporcijos. Pavyzdžiui ,Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje taikomos tarifų proporcijos stipriesiems ir silpniesiems alkoholiniams gėrimams yra 1,32 kartai ir 1,51 karto, kai Lietuvoje proporcija siekia 2,85 kartus. Šių šalių proporcijos nepalyginamai skiriasi su Lietuvoje esančia proporcija ir tai tik dar vienas pavyzdys, kad visas alkoholis turėtų būti apmokestinamas kuo vienodžiau, nes svarbus yra vartojimo kiekis, o ne konkrečios kategorijos“, – esamą situaciją komentuoja M. Zakarka.

Pardavimai ir VMI duomenys

Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, alkoholio akcizo surinkimas per 2020 metus kilo. Lyginant 2019 ir 2020 metų duomenis, praėjusiais metais kilimas siekia 12,3 proc. Tam labiausiai įtaką turėjo 2020 m. kovo 1 d. pakilęs akcizas stipriajam alkoholiui ir dėl uždarytų sienų šiek tiek išaugęs vidaus vartojimas.

„Pandemijos įtaka akivaizdi ir tai nėra padidėjęs vartojimas – greičiau jau reali situacija. Žvelgiant į praėjusius metus, pandemija turėjo didelės įtakos. Beveik pusmetį buvo uždarytos šalies sienos, ekspertų teigimu, padidėjusi alkoholio prekyba pasienio miestuose rodo, jog tiesiog pakito pirkimo vieta, tačiau vartojimo įpročiai nepasikeitė“, – teigia LAGGIA vadovas.

2020 metais stipriojo alkoholio realizacija buvo 3,3 proc. ,alaus – 3,1 proc, o vyno, lyginant su 2019 metais, 11,7 proc. didesnė.

„Esant ankstesnei valdžiai, jau ne kartą esame kalbėję, jog būtina akcizų politiką derinti su kaimyninėmis valstybėmis ir planuoti ją nuosekliai. Ši pandemija tik įrodė, jog turime opią pasienio prekybos problemą ir įprastai, nesant uždarytoms šalių sienoms, savo biudžeto dalį tiesiog išdaliname kaimynams“, – sako M. Zakarka.


    2021-01-22

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt