Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojami įdomūs faktai.

Šįkart muziejus dalinasi ne tik nuotraukos reprodukcija iš Romano Vilčinsko–Vilko marinistinio archyvo, kurioje matyti jachta ,kurią 1935 m. nusipirko poetas Salys Šemerys ir pavadino „Tegu“, bet ir šio avangardisto, „Keturių vėjų“ sąjūdžio dalyvio, kapitono, pedagogo atsiminimais.

„Gimnazijoje būdamas, labai pamėgau skaityti rusiškai ir lietuviškai. Mėgau skaityti įvairių tautų pasakas ir kelionių aprašymus. Man didelio įspūdžio padarė Robinzono gyvenimas negyvenamoj saloje, o Guliverio kelionės man taip patiko, kad aš net buvau pradėjęs tą knygą versti į lietuvių kalbą. 1911–1912 mokslo metais į mūsų gimnaziją buvo atvykęs šokių mokytojas. Buvo sudarytos mokinių grupės šokiams mokytis. Aš irgi lankiau tuos kursus. Išmokau šokti valsą, polką, vengerką, krakoviaką, padespaną ir kitus. Nuo to laiko aš labai pamėgau šokius ir dažnai eidavau į šokių vakarus ir šokdavau iki švintant. Įsitikinau, kad pasaulyje yra trys gražiausi dalykai. Tai būtent: muzika, poezija ir šokis. Man tėvas nupirkęs smuiką. Ir aš be gaidų mokėdavau pagroti polkas, valsą ir dar kai ką. Buvau pradėjęs mokytis groti ir iš gaidų. Iš ryto, prieš pamokoms prasidedant, vienas vaikas turėdavo sukalbėti rusišką maldelę. Ypač prieš prancūzės, kuri silpnai mokėjo rusiškai, pamoką buvo sugalvojęs pralinksminti mus ir vietoj rimtos maldos žodžių jis deklamuodavo:

Chizik pyžik, gdie ty byl,

Na bazare vodku pil.

Vypil riumku, vypil dve,

Zaschumelo v golove.

T. y.

Kivuli, pivuli, atmink, kur buvai.

Turguje degtinę gėriau aš laisvai,

Gėriau taurelę, išgėriau dvi,

Jau galvelė neblaivi.

Kai buvo atvykęs globėjas (popiečitel) iš Varšuvos, tai per posėdį jam pasiskundė ta mokytoja, kad vaikai prieš pamoką pirmiau linksmiau melsdavosi „Chizik pižik“, o dabar taip liūdnai kalba savo maldelę. Tuoj buvo sušauktas pedagogų posėdis. Buvo iššauktas tas mokinys Ivkovas ir po viso tardymo gavo aštuonias valandas sėdėti karceryje ir „tris“ iš elgesio į ketvirtį“, – knygoje „Apie vėjus burėse galvoje ir kišenėse. Atsiminimai“, – rašė Salys Šemerys.