Kaip reikia gydyti lietuvį? Tik iš pirmo žvilgsnio klausimas atrodo paprastas, o pažvelgus atidžiau atsiveria tokios gilios ir neištyrinėtos erdvės, kad net labai sveiku protu sunku viską aprėpti.

Visų pirma, reikia konstatuoti, kad karmų lopytojų, aurų adytojų, čakrų centruotojų era pamažu eina į pabaigą. Jau kuris laikas į modernaus gydymo aukštumas ryžtingai veržiasi nauja karta, apsiginklavusi šiuolaikinio mokslo pasiekimais ir teorijomis, įvaldžiusi naujus iki šiol mažai kam žinomus gydymo metodus.

Apsisaugojimo nuo viruso sistema sukurta ir ne kur nors JAV, o čia – Lietuvoje, mūsų šviesuolių pastangomis ir be jokių Briuselio direktyvų. Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr. 

Smėlis

Lietuvis – tai toks žmogus, kuris visada liūdnas. Jei jau matai, kad žmogus nuliūdęs, tai neabejok – lietuvis. Mokslui žinoma, kad liūdesio kankinami žmonės yra labiau paveikūs visokioms ligoms, prie jų labiau limpa įvairūs virusai, nelabai jie atsparūs minkštosioms, o ypač kietosioms priešų ideologinėms galioms, taip pat ir rusiškoms dainoms.

Suprantama, tai neliko nepastebėta akylojo sostinės mero, kuriam ir šovė į galvą mintis kartą ir visiems laikams išgydyti tautą nuo liūdesio. Po ilgų alinančių diskusijų ir bemiegių naktų buvo pasirinktas ir gydymo metodas – smėlis! Aišku, kad tik jis, ir niekas kitas, gali išplėšti lietuvius ir čia užklystančius svetimtaučius iš šimtmečiais kankinančių liūdesio žabangų.

Taip ir padarė. Pripylė istorinėje sostinės Lukiškių aikštėje smėlio, pristatė persirengimo kabinų ir gultų, pasodino palmę, o kad užsieniečiai suprastų, kas tai, dar ir užrašė, jog čia „Open beach“, o kad labai neišsigąstų – „No sharks“, suprask, atviras pliažas be ryklių.

Ir ką? Viskas vyko, kaip ir buvo suplanuota. Tauta tuojau pat užmiršo, kas yra liūdesys, ir kaipmat kibo vieni kitiems į atlapus. Vieni – už tokį gydymą, kiti – prieš!

Viskas netrūko išvirsti į pykčio protrūkius, snukių daužymą ir drabstymąsi neapykantos seilėmis, suprantama, ir į Seimo narių pjautynes. Liūdesiui nei vietos, nei laiko nebeliko!

Štai taip 21 amžiaus antrajame dešimtmetyje buvo įveikta viena baisiausių kada nors žmones kankinusių epidemijų – liūdesys!

Sako, sėkmė skatina nesustoti. Ir tai yra tiesa. Iš patikimų šaltinių teko patirti, kad sostinės savivaldybės kabinetuose baigiamas ir jau greitai dienos šviesą išvys dar vienas unikalus projektas – silpnaprotystės gydymas statant klizmas! Palinkėkime jam sėkmės!

Vanduo

Kai tokia įtempta situacija, nuošalyje negalėjo likti ir visų mūsų mylimas ir gerbiamas guru Viktoras. Šį kartą jis nudžiugino visus, padovanojęs tautai užkrautą ir dar struktūrizuotą vandenį.

Vanduo lietuviui šventas dalykas, todėl užtenka jį užkrauti ir struktūrizuoti, ir tada jis tampa vaistu nuo visų ligų, ypač nuo koronaviruso.

Ir nieko čia keisto nėra, jei kas ir drįsta abejoti! Dar tarpukario Lietuvoje kiekvienas kiek nors intelektualiai prakutęs žinojo, kad švęstas vanduo yra geriausias vaistas nuo pasiutimo, užkalbėtas – nuo nuomaro, o užkrautas – nuo paleistuvystės.

Ką jau kalbėti apie tokių ligų kaip rožė, tryda, „zaporas“ ar sąnarių sukimas gydymą. Plačiai buvo žinomi atvejai, kai ilgai ir nuoširdžiai tokį vandenį gėrusios brandaus amžiaus panelės net jaunikius prisišaukdavo!

Todėl klausimas, ar vandeniu, juoba užkrautu ir dar struktūrizuotu, galima apsiginti nuo koronaviruso yra beprasmis ir, sakyčiau, netgi įžeidžiantis. Savaime suprantama, kad galima! Kokia čia dar gali būti kalba – pirk ir gerk, tik į lovą neprisišlapink, nes kaipmat įsimes rietų niežulys, o ir prieš žmoną bus šiek tiek nepatogu.

Yra ir dar vienas visiems žinotinas dalykas – gerdami kairės rankos nykščiu būtinai užsikiškite užpakalį. Tai privalu, nes energija užkrauti, struktūrizuotame vandenyje esantys inkvibai labai aktyviai ieško landų, per kurias galėtų pasišalinti iš organizmo. Suprantama, kad kuo jie ilgiau ten liks, tuo žmogaus atsparumas virusui bus didesnis. Tačiau ilgai nykščio laikyti ten nedera, moksliškai įrodyta, kad 3–5 minučių visiškai pakanka.

Lervos

Vanduo, aišku, gerai, bet juk yra pasakyta, kad vien vandeniu sotus nebūsi. O ir nereikia! Yra nuo koronaviruso ir kitų, efektyvių atsigynimo būdų. Anądien per LNK parodė įsimenančią laidą. Kažkur Lietuvos viduryje veikia ferma, per metus priveisianti iki 1000 tonų… musių lervų. Didžiulėse voniose besiraitantys balti, riebūs kirminėliai gal ir nėra žaviausios pasaulyje būtybes, bet argi tai svarbu. Šiek tiek priaugusios svorio jos paskrudinamos ant ugnies ir suvalgomos.

Aišku, ne visos! Didžioji dalis sumalama į miltus, iš kurių kepami visokie kotletai, kukuliai, karbonadai, bifšteksai, kuriuos su pasimėgavimu ryja visokie Europos gurmanai ir šiaip nieko neįtariantys žmogeliai, kasdien šlamščiantys mėsainius ir karštus šunis.

Tačiau tai niekis, dėl ko apskritai neverta aušinti burnos. Pasirodo, tos simpatiškos musių lervos yra puikus vaistas nuo koronaviruso!

Kaip informavo tos lervų fermos vedėjas – valgyk ir būsi sveikas, jokia kvaraba neprikibs! O jei vis tik užsikrėsi (juk niekas niekur neduoda 100 proc. garantijos), nieko baisaus – užsigerk Viktoro vandeniu ir atsigavusios  musių lervos tą koroną sugriauš kaip šuva kaulą.

Jei maloningieji tautiečiai įžvelgia čia kokią klastą, tai galiu garantuoti, kad nieko panašaus nėra. Vietnamiečiai, korėjiečiai, kinai valgo viską, kas kruta. Ir nieko! Sveiki, linksmi, muša pasaulio ilgaamžiškumo rekordus ir dar į kosmosą skraido, 5G ryšių sistemas sugalvoja. Taigi, viskas tvarkoje, daug kartų patikrinta ir pertikrinta – svarbiausia laikytis saiko ir nepersivalgyti!

Gruodžio tezės

Taigi, schema aiški: smėlis, vanduo, lervos! Ir vis tik kažko trūksta. Ilgai nesupratau, ko, bet prisiminęs didžiuosius mokslo pasiekimus sumečiau – nė vienas didis mokslo atradimas neatsiranda be tvirto teorinio pagrindo. Ir visiškai atsitiktinai jį aptikau. Pernai, gruodį, socialiniuose tinkluose!

Kaip ir reikėjo tikėtis, nuo tokių rimtų dalykų negalėjo nusišalinti žinomi visokių reikalų, pradedant pedofilija, baigiant skiepais, teoretikai. Seniai žinoma, kad didingiausios teorinės koncepcijos sukuriamos Pravieniškių mokslų akademijoje arba artimai bendradarbiaujant su iškiliausiais šios akademijos daktarais ir šviesuliais.

Štai vienas jų, Audrius Lobavas, gruodį tautai kilniadvasiškai paskelbė penkias tezes, kuriomis nušvietė ankstesnius atradimus didžia mokslo šviesa ir apibrėžė tokių tyrinėjimų metodologinius apmatus. Ateityje tai išgelbės Lietuvą nuo viską apraizgiusios medikų mafijos, kurios vienintelis tikslas, kaip visi gerai žino, yra kuo greičiau nuvaryti žmogų į pasimatymą su Šv. Petru.

Kadangi tos „Gruodžio tezės“ turi didžiulę istorinę reikšmę, tad, manau, bus tikslinga jas dar kartą paskelbti:

1. Skiepai yra šlamštas.

2. Skiepai yra pagrindiniai ligų sukėlėjai.

3. Skiepai yra mirties ir ligų kokteiliai.

4. Jei nebūtų skiepų, tai pasaulyje 50 – 60 proc. ligų neegzistuotų.

5. Plataus masto vakcinavimas glaudžiai susijęs su 5G ryšio technologijomis, nes su skiepais į žmogaus kūną patekęs aliuminis nusėda smegenyse ir ten stiprina 5G impulsus.

Štai tokie teoriniai pagrindai. Tiesa, čia dar būtina paminėti, jog pandemiją sukėlė duobkasių ir graborių mafija, kad užsikaltų gražaus pinigo. Bet tai jau policijos tyrėjų ir prokuratūros, o ne rimtų teoretikų reikalas.

Taigi, apsisaugojimo nuo viruso sistema sukurta ir ne kur nors JAV, o čia – Lietuvoje, mūsų šviesuolių pastangomis ir be jokių Briuselio direktyvų. Nereikia nei vakcinų, nei milijardų eurų! Pasipylei ant grindų smėlio (galima ir į lovą) ir atsigulęs šveiti musių lervas, užsigerdamas užkrautu ir struktūrizuotu Viktoro vandeniu.

Viskas! Jokių skiepų ir kitokių vaistų! Tiesa, dar galima bandyti maudytis eketėje.

POST SCRIPTUM

PRIMINIMAS. Per antrąjį pasaulinį karą žuvo 300 000 JAV karių. Nuo koronaviruso praėjusią savaitę ten buvo užfiksuotos 400 000 žmonių mirtys!

PAKLAUSIMAS. Nejau tikrai į Lietuvą sugrįžo viduramžiai?