Klaipėdos apylinkės teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje 46-erių klaipėdietis kaltintas neteisėtai vertęsis finansine veikla, neturėdamas tam licencijos. Atsižvelgiant į tai, kad vyras nebuvo teistas, savo kaltę pripažino bei visiškai atlygino valstybei padarytą žalą – daugiau nei 15 tūkst. eurų, teismas priėmė sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1000 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

publicdomainpictures.net nuotr.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai, duomenimis, vyras nuo 2011 metų iki 2017 metų, neturėdamas leidimo teikti finansines paslaugas, iš viso paskolino daugiau nei 900 tūkst. eurų įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Išsiaiškinta, jog asmenys, norėję pasiskolinti tam tikrą sumą pinigų, turėjo įkeisti nekilnojamą turtą. Minėtajam kreditoriui patvirtinus, kad įkeičiamas turtas yra tinkamas, buvo sudaromos sutartys, o paskola išmokama grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad klaipėdietis, veikdamas per tarpininkus, sudarydavo sutartis, kuriose buvo nuslepiamos skolos grąžinimo sąlygos, t. y. palūkanų mokėjimas. Būtent taip teisiamasis pasipelnydavo už nelegaliai paskolintus pinigus.

Bylos duomenimis, už šią nelegalią veiką vyras grynaisiais pinigais gavo daugiau nei 100 tūkst. eurų pajamų. Be to, šių pajamų nedeklaravo ir taip išvengė sumokėti privalomąjį gyventojų pajamų mokestį. Skaičiuojama, kad į valstybės biudžetą nepateko per 15 tūkst. eurų.

Tyrimui vadovavusios Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės teigimu, žmonės neretai skolinasi iš kitų asmenų pinigų, pasirašo sutartis, kuriose nebūna aiškiai išdėstytos paskolos grąžinimo sąlygos.

„Pastebima, kad žmonės, esant pinigų stygiui, griebiasi kraštutinių veiksmų. Jie sudaro pinigų skolinimosi sandorius, neįvertindami paskolas teikiančių asmenų patikimumo. Tokiais atvejais, kai manipuliuojama žmonių patiklumu, pasirašomos sutartys, kuriose tikrosios paskolų grąžinimo sąlygos, palūkanų mokėjimas yra nuslepiami. Ginčo atveju tampa problematiška išsiaiškinti visas aplinkybes ir padėti nukentėjusiems asmenims, kai jie neturi dokumentų, patvirtinančių skolos grąžinimą bei palūkanų mokėjimą. Dėl šios priežasties jie praranda įkeistą nekilnojamą turtą ir patiria nuostolius. Norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad pasirašant paskolos sutartis, nors jos ir tvirtinamos notarų, žmonės turi būti atidūs ir reikalauti, kad ten būtų užfiksuotos visos žodžiu sutartos sąlygos, įtraukta skolos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo tvarka. O tokie asmenys, kurie neteisėtai vykdo veiklą, jos neįregistravę mokesčių inspekcijoje ir vengia mokėti mokesčių, anksčiau ar vėliau yra nustatomi ir patraukiami baudžiamojon atsakomybėn“, – pranešime cituojama prokurorė.