P0

Uostas ir jūra

Savivaldybė Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę vadina neskaidria ir traukiasi iš jos (3)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-01-28


Klaipėdos miesto taryba artimiausiame posėdyje spręs, ar savivaldybė turėtų išstoti iš asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė.

Anot savivaldybės pranešimo, atitinkamas sprendimo projektas paruoštas, nes pasigendama skaidrumo milijoninės paramos siekiančios asociacijos veikloje.

„Uostamiesčio savivaldybė vis dar tikisi, kad į rūpimus klausimus dėl Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės (KŽVVG) ir buvusio jos pirmininko veiklos skaidrumo atsakys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, į kurią kreiptasi dar praėjusių metų vasarą”, – rašoma pranešime.

„Esminis dalykas, kurio siekia savivaldybė, pasitraukdama iš Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės – sugriauti galimas pinigų dalybų schemas ir patikinti, kad savivaldybė tokiuose abejotino skaidrumo projektuose nedalyvauja ir nedalyvaus“, – pranešime cituojamas Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Sprendimą dėl uostamiesčio savivaldybės dalyvavimo asociacijos KŽVVG veikloje narės teisėmis Klaipėdos miesto taryba priėmė 2015 m. spalį. Žemės ūkio ministro 2016 m. įsakyme numatyta, kad ŽVVG turi veiklą grįsti trijų sektorių – pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios – partnerystės principu, įtraukiant žvejybos, akvakultūros sričių atstovus. Buvo numatyta, kad ŽVVG turi sudaryti kolegialų valdymo organą, turintį teisę priimti sprendimus dėl projektų įgyvendinimo atstovaujamoje teritorijoje, susidedantį iš ne mažiau kaip 11 narių, atstovaujančių skirtingiems sektoriams. Ministro įsakyme numatyta, kiek narių turi turėti savivaldybė, kurios dalyvavimas ŽVVG valdymo organų veikloje yra būtinoji sąlyga. Jei ŽVVG sudėtyje nėra savivaldybės kaip nario, ji praranda galimybę įgyvendinti vietos plėtros strategiją, finansuojamą iš ES paramos.

2018 m. sausį Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) su KŽVVG buvo pasirašiusi paramos sutartį, pagal kurią KŽVVG vietos plėtros strategijai skirta beveik 2,5 mln. Eur parama. Tačiau pernai liepą NMA priėmė sprendimą, kuriuo ŽVVG buvo pritaikyta sankcija – nutraukta minėta sutartis ir įpareigota grąžinti išmokėtos paramos dalį (108,3 tūkst. Eur).

Tada savivaldybės atstovai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją bei NMA, prašydami suteikti galimybę KŽVVG ištaisyti klaidas ir leisti įgyvendinti projektą, panaudojant Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšas. Galiausiai Lietuvos administracinių ginčių komisijai pavyko įrodyti, kad sankcija dėl sutarties nutraukimo buvo per griežta ir pernai rudenį iš naujo sudarytos sąlygos gauti paramą Klaipėdos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui.

Anot savivaldybės pranešimo, jos atstovai siekė, kad KŽVVG veikla būtų organizuojama atvirai ir skaidriai, buvo planuojama atlikti nepriklausomą veiklos ir finansinį auditą, organizuoti susitikimą su kreditoriais ir padėti KŽVVG išspręsti susidariusią įsiskolinimo problemą, bet tai esą nepatiko daliai KŽVVG narių, kurių balsai sudarė 12-os visuotiniame narių susirinkime daugumą.

„Naujųjų metų išvakarėse, vėlų gruodžio 31 d. vakarą, KŽVVG pirmininkas išsiuntė kvietimus į visuotinį narių susirinkimą, vykusį šių metų sausio 4 d. Dalis narių apie sušauktą visuotinį susirinkimą sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės susipažinti su medžiaga bei dalyvauti svarstant klausimą dėl savivaldybės atstovų, deleguotų į KŽVVG valdybą, atšaukimo. Be to, naujieji atstovai į valdybą buvo išrinkti už akių – vienašališkai, neinformavus ir negavus jų sutikimų. Kodėl prireikė atšaukti buvusius savivaldybės atstovus, deleguotus į KŽVVG valdybą, ir pakeisti juos naujais, galima tik spėlioti. Beje, tą pačią sausio 4 d. siekiant išsiaiškinti skubotai suorganizuoto visuotinio narių susirinkimo priežastis buvo sušauktas nuotolinis KŽVVG narių susitikimas, tačiau minėta 12-os asmenų grupė kvietimą ignoravo ir prie susitikimo neprisijungė. Po kitą dieną vykusio KŽVVG, Žemės ūkio ministerijos bei NMA atstovų susitikimo, kuriame aptartos asociacijos veiklos problemos, KŽVVG liko be vadovo – jis atsistatydino. Vėliau neeiliniame visuotiniame narių susirinkime iniciatyvinei grupei iš 9 narių jokių sprendimų priimti nepavyko – tam pasipriešino 12-os balsų dauguma. KŽVVG veikla buvo paralyžiuota”, – rašoma pranešime.

„Savivaldybės atstovai nebemato galimybių organizuoti KŽVVG veiklą laikantis gerosios valdymo praktikos bei atvirumo bendruomenei principų. Savivaldybei toliau liekant KŽVVG nare ir formaliai dalyvaujant galimai neskaidriame ES lėšų paskirstyme, būtų diskredituota savivaldybės institucijos dalykinė reputacija, savivalda taptų priedanga neskaidriai veiklai“, – teigiama sprendimo projekto dėl išstojimo iš minėtos asociacijos aiškinamajame rašte.

Šiuo metu KŽVVG vyko tik 2 projektus. Vienas – buvusio jos pirmininko įmonės, kitas – Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė”. Buvęs KŽVVG pirmininkas yra pateikęs dar tris paraiškas vykdyti projektus, kuriems tikėjosi gauti finansavimą.

Savivaldybė taip pat primena, kad KŽVVG turi senų (2007–2013 m.) skolų, nesusijusių su vietos plėtros strategijos įgyvendinimu. Siekiant įvykdyti sąlygas dėl ES paramos, skola (beveik 33 tūkst. Eur) buvo po lygiai paskirstyta visiems KŽVVG nariams, tačiau kai kurie nariai „savo“ dalies nepadengė, tad tuometinis KŽVVG pirmininkas trūkstamus pinigus pasiskolino iš fizinių ir juridinių asmenų. Dabar kreditoriai KŽVVG grasina bankroto bylomis.

Savivaldybė žada, kad artėjant naujam ES lėšų programavimo laikotarpiui, ji sieks iš naujo suburti nepriekaištingos reputacijos atstovus į žuvininkystės vietos veiklos grupę bei parengti naują miesto žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui naudingą strategiją.

Paskutiniais Registrų centrui pateiktais duomenimis, KŽVVG nariais buvo Klaipėdos savivaldybės administracija, Tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija „Baltijos vienybė”, Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė”, UAB „Melnragės molas”, M. Rumsko individuali įmonė, T. Areškevičiaus individuali įmonė, VšĮ Baltijos žuvų regionas, MB „Jūrinio saugumo sistemos”, Lietuvos marinistinės kultūros paveldo išsaugojimo centras, VšĮ „Tekantis vanduo”, UAB „Spika”, UAB „Ingida”, Arvydas Žiogas, Benas Šimkus, UAB „Friedricho pasažas”, UAB „Molas takas”, UAB „Mini molas”, Klaipėdos universitetas ir Lietuvos jūrų muziejus.  Asociacijos pirmininku anksčiau buvo A. Žiogas, dabar juo yra Petras Pareigis.

Sausio 28-ąją vykusio miesto Tarybos posėdžio metu politikai pritarė tokiam sprendimo projektui.


    2021-01-28

    3 komentarai “Savivaldybė Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę vadina neskaidria ir traukiasi iš jos”

    1. AvatarZinau (IP: 84.15.180.214)

      Po tokio savivaldybės sprendimo dar galima turėti vilties, kad valdžios institucijos dirba žmonių labui. Klaipėdai tikrai reikia naujos organizacijos, kurioje nebūtų galimybės piktnaudžiauti buvusiems “pirmininkams”. Pagarba I.Butenienei už pastangas!

    2. AvatarŽiobris (IP: 86.100.17.176)

      Gerų fruktų susirinko

      • AvatarAnonimas (IP: 188.69.196.43)

        Na taip, tikrai rinktinė publika. Anksčiau reikėjo trauktis…

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt