Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-02-01 |
Dėl pandemijos lapkritį prasidėjęs, o gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas pratęstas dar mažiausiai mėnesiui, bet jo pabaigą gaubianti nežinia gyventojų nuotaikos dėl finansinės ateities itin negadina. Priešingai: nors gruodį vėl aukštyn ėmė stiebtis darbo netekusių asmenų kreivė (atleisti 42 tūkst., priimti – 29 tūkst. darbuotojų), o vis daugiau įmonių skelbė prastovas, vartotojų nuotaika sausio pradžioje gerėjo. Kodėl?
Kaip rodo Statistikos departamento atlikta gyventojų apklausa, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, padidėjo 2 procentiniais punktais.
Paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo namų ūkio finansinę padėtį per praėjusius metus, apklaustieji sausį buvo nusiteikę optimistiškiau nei gruodį: 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji pagerėjo. Gruodį taip manančiųjų buvo 1 proc. punktu mažiau.
Praėjusį gruodį 23 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėnesių pablogėjo, o šių metų sausį taip manančių gyventojų buvo 22 proc.
Sausį atsirado ir daugiau optimizmo vertinant ateities finansines perspektyvas. Antai gruodį 14 proc. apklaustųjų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių turėtų blogėti, o sausį tokių buvo 11 proc.
Sausį daugėjo gyventojų, kurie palankiau vertino ir šalies ekonominę padėtį. Kad ji pagerės, tikėjosi kas ketvirtas gyventojas (25 proc.). Tiesa, net 38 proc. apklaustųjų mano, kad ekonominė padėtis blogės.
Gruodį optimistų buvo mažiau – 21 proc. manė, kad šalies ekonominė padėtis gerės, o 40 proc. buvo įsitikinę, kad ji blogės.
Per mėnesį 1 proc. padaugėjo ir apklaustųjų, kurie vylėsi, kad per artimiausius 12 mėnesių galės išleisti daugiau pinigų stambesniems pirkiniams nei ankstesniais metais.
Antai apklausus gyventojus gruodį, daugiau pinigų išleisti baldams ar buitinei technikai planavo 23 proc. gyventojų, o sausį tokių buvo jau 24 proc.
Nors iš karto po Naujųjų metų užfiksuoti vartotojų nuotaikų svyravimai labiau simboliniai, vis dėlto dabar žmonės kur kas optimistiškiau vertina savo finansinę padėtį ir šalies ekonominę ateitį nei per kovo viduryje prasidėjusį pirmąjį karantiną.
Nors epidemiologinė padėtis pavasarį ir dabar skiriasi kaip diena ir naktis, tada apklaustųjų prognozės dėl šalies ekonominės padėties per artimiausius 12 mėnesių buvo pasiekusios rekordines žemumas.
Beje, Statistikos departamento atliekamas gyventojų nuomonių tyrimas parodė, kad per pirmąją pandemijos bangą žmonės ypač baiminosi gresiančio nedarbo. Praėjusių metų balandį net 85 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad bedarbių Lietuvoje daugės. 39 proc. iš jų manė, kad bedarbių skaičius labai išaugs.
Tačiau praėjusių metų gruodį manančiųjų, kad bedarbių gretos labai didės, jau buvo 19 proc. Buvusios pesimistinės nuotaikos dėl smarkiai didėsiančio nedarbo, regis, irgi nepasitvirtino.
Vis dėlto per metus Statistikos departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. 2021 metų sausį gyventojai šiek tiek geriau nei 2020-ųjų pradžioje vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, bet blogiau – šalies ekonomines perspektyvas, namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.
Gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 25 iki 28 proc., teigiančių, kad ji blogės, dalis nuo 12 proc. sumažėjo iki 11.
Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais (nuo 30 iki 25 proc.), manančių, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 17 procentinių punktų (nuo 21 iki 38 proc.).
Per metus padidėjo ir gyventojų, kurie mano, kad jų finansinė padėtis praėjusiais metais pablogėjo. Tokių gyventojų skaičius per metus išaugo nuo 19 iki 22 proc.
Šių metų sausį 24 proc. gyventojų teigė, kad per artimiausius 12 mėnesių didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius metus, 20 proc. – mažiau (prieš metus – atitinkamai 25 ir 19 proc.).
Parašykite komentarą