Psichologės patarimai dėl patyčių elektroninėje erdvėje

Konsultacijos

Pasaulio sveikatos organizacijos 2017–2018 duomenimis, patyčias elektroninėje erdvėje Lietuvoje patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių. Pasak specialistų, tikėtina, kad panašus procentas vaikų ir karantino laikotarpiu susiduria su elektroninėmis patyčiomis, nes patyčių mastas greitai nesikeičia.

Pexels nuotr.

„Patyčias patiriantys vaikai išgyvena nuolatinę įtampą, pažeminimą, stresą, nerimą. Patyčios glaudžiai susijusios ir su depresija, menku savęs vertinimu ar net suicidinėmis mintimis. Iš bendraamžių ar vyresniųjų patiriamos patyčios yra viena iš priežasčių, pastūmėjančių paauglius net į savižudybę. Nulinė tolerancija patyčioms – ypatingai svarbi. Kviečiu tėvus, pedagogus ir visus suaugusiuosius bei vaikus nebūti abejingus patyčioms. Pastebėjus patyčias, būtina kreiptis pagalbos, imtis visų priemonių, kad jos liautųsi“, – pranešime spaudai pažymi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Kristina Lekavičiūtė.

Elektroninių patyčių formos

Elektroninės patyčios – tai agresyvus ir tyčinis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą. Dažna elektroninių patyčių forma yra viešas įžeidinėjimas, pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas. Taip pat pasitaiko ir šmeižimo atvejų, kai apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami gandai, pavyzdžiui du bendraklasiai yra pavadinami „pora“, kitiems bendraklasiam siuntinėjamos žinutės su šia išgalvota informacija.

Elektroninėje erdvėje taip pat pasitaiko apsimetimo kitu asmeniu atvejų ir kenkimo kito reputacijai. Pavyzdžiui, apsimetus kitu bendraklasiu, klasės mergaitėms siuntinėjamos užgaulios žinutės su keiksmažodžiais.Taip pat pasitaiko, kai apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, video filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais. Arba viešinami kitų asmenų nufotografuoti ar nufilmuoti su vaiku susiję vaizdai.

Dar viena patyčių elektroninėje erdvėje forma – atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę forumuose, socialiniuose tinkluose ar pašalinimas iš jų. Pasitaiko ir internetinio persekiojimo, kuomet vaikui grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas, nuolat komentuojama jo veikla socialiniuose tinkluose.

Kaip atpažinti, kur patyčios, o kur nekalti juokai?

Neretai susiduriama, kad skriaudėjas bando savo elgesį pateisinti sakydamas, kad tai buvo tik juokai, nenorėjo įžeisti kito ir nemanė, kad tai žeidžia, kad tai buvo tik išreikšta nuomonė. Psichologė K. Lekavičiūtė pabrėžia, kad elektroninės patyčios yra agresyvus, pasikartojantis, tyčinis elgesys virtualioje erdvėje.

„Reikia suprasti, kad kai norima pajuokauti, linksma būna visiems. Tačiau jei vaikas patiria patyčias, jam linksma nebūna, būna skaudu ir liūdna. Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia. Tai aštrina patyčias patiriančio vaiko situaciją ir gali versti kas kartą iš naujo išgyventi baimę, gėdą ir kitus neigiamus jausmus“, – aiškina psichologė.

Pasak jos, dažnai vaikai, kurie patiria patyčias, išgyvena nuolatinę įtampą, stresą, būna prislėgtos nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, turi miego sutrikimų. Patyčios gali sukelti depresiją ar net pastūmėti į savižudybę.

Pasak K. Lekavičiūtės, labai svarbu, kad vaikas praneštų suaugusiajam, kuriuo pasitiki, kas nutiko internete ar mobiliajame telefone. Apie žeminantį elgesį taip pat reikia pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui, blokuoti asmenį, kuris žemina ir skaudina. Taip pat svarbu išsaugoti žeminančias žinutes ar vaizdus – jų gali prireikti kreipiantis pagalbos.

Psichologė patyčias patiriantiems vaikams pataria atsitraukti nuo interneto bent trumpam – nuveikti ką nors kita, kas džiugina ar padėtų pasijusti geriau.

Vaikai, pastebintys, kad iš kitų tyčiojamasi, kviečiami neprisidėti prie patyčių – nekomentuoti, nesidalinti, nereaguoti į žinutes, kurios gali ką nors įžeisti ar nuliūdinti, taip pat kviečiami įvardinti ir kitiems, kad prie žeminančio elgesio neprisidės ir pranešti suaugusiesiems, kuriais pasitiki, bei pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui.

Patarimai tėvams, jei iš jų vaiko tyčiojamasi

Psichologė K. Lekavičiūtė visų pirma pataria tėvams kuo daugiau kalbėtis su savo vaiku, kad galėtų sužinoti apie vykstančias patyčias. rodyti vaikui empatiją, stengtis bendrauti nekritikuojant ir nekaltinant, net jei tėvams atrodo, kad patyčios prasidėjo  po vaiko neatsargaus ir neapgalvoto elgesio. Bet kuriuo atveju, vaikui svarbu jaustis išgirstam ir priimtam.

Patariama išsaugoti patyčių įrodymus, t. y. skriaudėjo laiškus ir žinutes, padaryti ekrano kopiją. Išsaugojus įrodymus, jei neketinama kreiptis į policiją, žeidžianti informacija gali būti pašalinama iš elektroninės erdvės. Jei dėl patyčių ketinama kreiptis į policiją, būtina tai padaryti kuo greičiau. Kartu galima pasikonsultuoti su teisėsauga (epolicija.lt), kaip išsaugoti elektroninių patyčių įrodymus, kad jie būtų pakankami.

Skriaudėjai gali stengtis išlikti anonimiški, neatskleisti savo vardo ir pavardės, naudotis slapyvardžiu. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į interneto paslaugų teikėją arba į policiją, kad skriaudėjai būtų identifikuoti.

Gali būti vertinga parašyti trumpą laišką (žinutę) skriaudėjui ir įspėti – jeigu jis nenustos tyčiotis, kreipsitės į atitinkamas institucijas. Svarbu nesivelti į platesnes diskusijas su skriaudėju. Jeigu skriaudėjai yra vaiko bendraklasiai ar tos pačios mokyklos mokiniai, vertėtų kreiptis į ugdymo įstaigos personalą ir kartu pasitarti, kaip spręsti problemą dėl kilusių elektroninių patyčių.

Tėvai taip pat kviečiami kartu su vaiku pasižiūrėti, kaip vaikas konkrečiame žaidime, socialiniame tinkle galėtų išvengti patyčių, pvz. peržiūrėti privatumo nustatymus, kaip pranešti apie netinkamą turinį, blokuoti siuntėją ir panašiai.

Kur kreiptis elektroninių patyčių atveju?

svarusinternetas.lt – interneto „karštoji linija“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą netinkamą ar kitą žmogų žeidžiantį turinį.

vaikulinija.lt– vieta, kur tėvai gali rasti naudingos informacijos apie vaikams kylančius sunkumus, o vaikai – kreiptis reikalingos emocinės paramos.

e.policija.

„Pagalbos vaikams linija“.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Politikų tribūna

Kol stengiamės užkirsti kelią patyčioms mokyklose, politikoje joms – žalia šviesa?

Kada chamizmas tapo norma? Kada mūsų tarpusavio bendravime nebeliko pagarbos ir pakantumo vienas kitam? Kai 2019 metais buvo patvirtinta naujos ...
2022-09-06
Skaityti daugiau

Mums rašo

Paprastai apie tuos Klaipėdos gyventojus, kurių nenorime matyti, bet kasdien susiduriame

Paprasti mirtingieji, gyvenantys daugiabučiuose, neišvengiamai savo ar aplinkiniuose kiemuose susiduria su tam tikros socialinės grupės atstovais, mėgstančiais įrodinėti savo vertę ...
2022-06-22
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Kokias klaidas dažniausiai daro besiskiriantys tėvai?

Žinia apie skyrybas visiems šeimos nariams yra iššūkis. Skyrybos susijusios su didesne fizinės ir emocinės sveikatos sutrikimų rizika bei išaugusia ...
2021-09-22
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This