Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojami įdomūs faktai.

Šįkart muziejus trumpai pristato įžvalgų geopolitiką ir aistringą keliautoją Kazį Pakštą (Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.).

„1934 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdoje vyko pirmoji Jūros diena (kelis kartus vardą keitusį renginį šiandien vadiname Jūros švente). Į šventę atvyko įspūdingas skaičius svečių – apie 50 000 lietuvių. 1934 m. knygynuose pasirodė geografo ir keliautojo Kazio Pakšto knyga „Baltijos jūra“. Jūros dienos komiteto išleistas 84 puslapių apimties leidinys kainavo 2 litus. Burių nuotrauka papuoštoje knygoje buvo aptariama jūros svarba Lietuvai. „Pats laikas mums išmokti ne iš kranto į jūrą, o iš jūros į krantą žiūrėti. Ne kojoms mirkyti Dievas mums jūrą davė, o ja plaukioti laivais“, buvo įsitikinęs K. Pakštas. Nors Klaipėdos kraštas prie Lietuvos prijungtas buvo tik 1923 m., geografas buvo įsitikinęs, kad Baltijos jūra yra atsakymas ieškant ekonominės nepriklausomybės ir tiesiausių kelių į Vakarus. Profesorius net svarstė, kad Lietuvos sostinę būtų logiškiausia iš Vilniaus perkelti į Klaipėdą, kur kryžiuojasi pagrindiniai prekybiniai keliai”, – Lietuvos jūrų muziejaus gide „Jūros istorijos“ rašo Kristina Sadauskienė.

K. Pakštas (1893-1960 m.) ir šiandien prisimenamas kaip įžvalgus geopolitikas ir aistringas keliautojas, propagavęs Baltoskandijos idėją, buvo išmąstęs, kad lietuviams reikia atsarginės šalies, kurią siūlė įkurti iš pradžių Brazilijoje, vėliau Afrikoje. Šveicarijoje ir JAV studijavęs K. Pakštas pasižymėjo toliaregiškumu – jis baiminosi dėl nepriklausomos Lietuvos išlikimo neramiame to meto Europos realijų kontekste.

„Svarstydamas apie Baltijos jūros prisijaukinimą, K. Pakštas buvo išgryninęs dešimt svarbiausių Lietuvos jūrinių uždavinių, kurių įgyvendinimas padėtų tapti tikra jūrine valstybe. Tų uždavinių tarpe minima Jūros departamento steigimo svarba, jūreivystės mokyklos steigimo būtinybė, tautinio laivyno kūrimas, jūrinės žvejybos plėtojimas, Šventosios uosto statyba, mokslinio Baltijos instituto formavimą hidrobiologiniams tyrimams ir kitoms jūrinėms studijoms. Profesorius kaip svarbius uždavinius įvardijo ir jūros populiarinimą lietuvių tarpe, jūrinio turizmo ir sporto skatinimą, minėjo ir pajūrio lietuvinimo būtinybę”, – rašo K. Sadauskienė.