P0

Jūros istorijos

„Pats laikas mums išmokti ne iš kranto į jūrą, o iš jūros į krantą žiūrėti“

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-02-08


Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojami įdomūs faktai.

Šįkart muziejus trumpai pristato įžvalgų geopolitiką ir aistringą keliautoją Kazį Pakštą (Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.).

„1934 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdoje vyko pirmoji Jūros diena (kelis kartus vardą keitusį renginį šiandien vadiname Jūros švente). Į šventę atvyko įspūdingas skaičius svečių – apie 50 000 lietuvių. 1934 m. knygynuose pasirodė geografo ir keliautojo Kazio Pakšto knyga „Baltijos jūra“. Jūros dienos komiteto išleistas 84 puslapių apimties leidinys kainavo 2 litus. Burių nuotrauka papuoštoje knygoje buvo aptariama jūros svarba Lietuvai. „Pats laikas mums išmokti ne iš kranto į jūrą, o iš jūros į krantą žiūrėti. Ne kojoms mirkyti Dievas mums jūrą davė, o ja plaukioti laivais“, buvo įsitikinęs K. Pakštas. Nors Klaipėdos kraštas prie Lietuvos prijungtas buvo tik 1923 m., geografas buvo įsitikinęs, kad Baltijos jūra yra atsakymas ieškant ekonominės nepriklausomybės ir tiesiausių kelių į Vakarus. Profesorius net svarstė, kad Lietuvos sostinę būtų logiškiausia iš Vilniaus perkelti į Klaipėdą, kur kryžiuojasi pagrindiniai prekybiniai keliai”, – Lietuvos jūrų muziejaus gide „Jūros istorijos“ rašo Kristina Sadauskienė.

K. Pakštas (1893-1960 m.) ir šiandien prisimenamas kaip įžvalgus geopolitikas ir aistringas keliautojas, propagavęs Baltoskandijos idėją, buvo išmąstęs, kad lietuviams reikia atsarginės šalies, kurią siūlė įkurti iš pradžių Brazilijoje, vėliau Afrikoje. Šveicarijoje ir JAV studijavęs K. Pakštas pasižymėjo toliaregiškumu – jis baiminosi dėl nepriklausomos Lietuvos išlikimo neramiame to meto Europos realijų kontekste.

„Svarstydamas apie Baltijos jūros prisijaukinimą, K. Pakštas buvo išgryninęs dešimt svarbiausių Lietuvos jūrinių uždavinių, kurių įgyvendinimas padėtų tapti tikra jūrine valstybe. Tų uždavinių tarpe minima Jūros departamento steigimo svarba, jūreivystės mokyklos steigimo būtinybė, tautinio laivyno kūrimas, jūrinės žvejybos plėtojimas, Šventosios uosto statyba, mokslinio Baltijos instituto formavimą hidrobiologiniams tyrimams ir kitoms jūrinėms studijoms. Profesorius kaip svarbius uždavinius įvardijo ir jūros populiarinimą lietuvių tarpe, jūrinio turizmo ir sporto skatinimą, minėjo ir pajūrio lietuvinimo būtinybę”, – rašo K. Sadauskienė.


    2021-02-08

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt