Lietuvininkų dainavimo tradicija – nacionaliniame nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade

Kultūra

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąraše nuo šiol yra ir lietuvininkų dainavimo tradicija. Šios vertybės įrašymu į sąvadą rūpinosi Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, bendradarbiaudamas su Klaipėdos universiteto prof. dr. Lina Petrošiene.

Lietuvininkai savo dainas išdainuodavo vienbalsėmis plačios apimties, spalvingų dermių melodijomis, lyrine gamtos ir žmogaus gyvenimą vaizduojančia poezija. Regiono dainavimo tradicijai išskirtinumą suteikia Baltijos jūros, Kuršių marių, Nemuno deltos pakrančių žvejų gyvensena.

XX a. istoriniai įvykiai dramatiškai pakeitė Mažosios Lietuvos gyventojų demografinę sudėtį. Nuolat mažėjo vietinių žmonių, geso ir natūralioji dainavimo tradicija. Ją perėmė ir sąmoningai palaiko Klaipėdos krašto folkloro kolektyvai ir čia gyvenantys lietuvininkų kultūrai pasišventę žmonės, siekiantys įamžinti krašto istoriją, atkurti ir kūrybiškai vystyti lietuviškąją regiono tapatybę.

Greta lietuvininkų dainavimo tradicijos, sąvadą papildė dar šešios vertybės – šilinių dzūkų grybavimo tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere, Lietuvos totorių gastronomija, Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje.

Šiuo metu sąvade yra jau 39 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys jau įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.

Sąvado valdytojas yra Kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija

Mažosios Lietuvos muzikavimo tradicija pripažinta nematerialiu kultūros paveldu

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade nuo šiol puikuosis ir Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija. Pirmadienį Vilniaus rotušėje Klaipėdos etnokultūros ...
2023-05-16
Skaityti daugiau

Svarbu, Sveikata

Paupių bendruomenė kyla prieš pagalbos vaikams centrą

„Netikslūs jūsų atsakymai – nenoras sakyti tiesos”, – taip sausakimšoje Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje vienas iš Paupių bendruomenės ...
2022-08-22
Skaityti daugiau

Kultūra

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sertifikatai - lietuvininkų dainavimo ir Neringos bumbinimo tradicijoms

Trečiadienį Vilniaus Rotušėje įvyko Nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į nacionalinį sąvadą sertifikatų teikimo ceremonija. Iškilmėse dalyvavo ir naujai į ...
2021-07-08
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This