Nuo kito pirmadienio, vasario 15 d., duris galės atverti kai kurios ne maisto prekių parduotuvės, kioskai, kirpyklos, grožio salonai, turgavietėse bus  galima prekiauti gėlėmis.  

Spaudžiama verslo ir kelis kartus atidėliojusi, šalies Vyriausybė pagaliau ryžosi šiek tiek atlaisvinti karantino varžtus – trečiadienį vykusio posėdžio metu Ministrų kabinetas pritarė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pateiktiems karantino švelninimo pasiūlymams, tiesa, turintiems nemažai išlygų. 

Kirpyklos paslaugos gavėjui privalės užtikrinti 10 kv. m. plotą, o jei paslauga trunka ilgiau nei 15 min. – 20 kv. m. plotą arba jei salone vienu metu aptarnaujamas tik vienas klientas. Palmiros Mart nuotr.

Jose, be kita ko, numatoma, kad dirbti pradėti galės tik tos ne maisto prekių parduotuvės, kurios turi tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik minėtos parduotuvės klientai, be to, jų prekybos plotas turės neviršyti 300 kv. m. ir vienu metu jose bus galima aptarnauti arba tik vieną pirkėją, arba vienam pirkėjui privalės būti užtikrintas ne mažesnis kaip 20 kv. m. plotas.

Kitaip tariant, didžioji dalis prekybos centruose įsikūrusių parduotuvių į šį laimingųjų skaičių nepatenka. 

Dėl to dar prieš posėdį vykusio pasitarimo metu nusistebėjimą išreiškė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.

Jos teigimu, prekybos centruose dirba net 80 proc. visų ne maisto prekių parduotuvių, tad siūlomas atlaisvinimas palies vos 20 proc. mažmeninės prekybos.  

„Prekybos veikla yra saugi vieta, prekybos vietose virusas neplinta, tai mes iš esmės turime neatvėrimo planą”, – teigė ji, pridūrusi, kad laikantis tokių tempų „tas atvėrimas gali taip niekada ir neateiti”.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, vadinamasis ribojimų atlaisvinimo planas nėra baigtinis, jis bus nuolat koreguojamas, atsižvelgiant į šalies pandemijos situaciją, „o ne į datas”.      

Be kitų plane numatomų išlygų kirpyklos ir grožio salonai paslaugos gavėjui privalės užtikrinti 10 kv. m. plotą, o jei paslauga trunka ilgiau nei 15 min. – 20 kv. m. plotą arba salone vienu metu bus galima aptarnauti tik vieną klientą.  

Nors turgavietėse nuspręsta leisti prekiauti gėlėmis, čia vis dar bus draudžiama atsidaryti ne maisto prekių kioskams ir paviljonams. 

Visgi atsižvelgiant į mažesnę viruso plitimo riziką atvirose vietose, siūloma leisti vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų atvirų prekybos įrenginių bei išnešiojamąją prekybą.

Nutarimo projektą pristatęs A. Dulkys apie tai, kad nuo kitos savaitės duris galėtų atverti sporto klubai, neužsiminė. Paminėta tik, jog, kaip ir iki šiol, leidžiami individualūs sporto užsiėmimai lauke.

„Daug diskusijų, ilga kelionė, kol šitas sprendimas siūlomas priimti, tai kaip judėsim toliau, turbūt gyvenimas dar smarkiai diktuos”, – apibendrino I. Šimonytė, pridūrusi esą karantino atlaisvinimai „kažkiek kompensuos smulkesniam verslui šitą dviejų mėnesių laikotarpį, kai jis negalėjo veikti”.

Ragina tirtis

Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu paragino nuo pirmadienio į darbą grįšiančius žmones savanoriškai laisva valia atlikti PGR tyrimą mobiliuose punktuose, kad įsitikintų, jog neserga COVID-19 liga.

Registruotis profilaktiniam tyrimui galima jau nuo šio ketvirtadienio, vasario 11-osios. Registracija vykdoma per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą dviem būdais – pildant elektroninę registracijos formą arba telefonu.

Registruojantis internetu būtina turėti galimybę prisijungti prie savo el. bankininkystės paslaugų, kad sistema galėtų saugiai patvirtinti tapatybę. Taip pat registruojantis bus prašoma nurodyti savo darbovietės juridinio asmens kodą, jei dirbama įmonėje.

Asmenys profilaktiškai gali atlikti tyrimą vieną kartą – prieš grįždami į darbą.

Atkreipiamas dėmesys, jog profilaktiškai netiriami tie darbuotojai, kurie:

• persirgę COVID-19 ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų;
• turintys COVID-19 serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų;
• paskiepyti COVID-19 vakcina pagal skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

Švietimo įstaigos atsivers palaipsniui

Vyriausybės plane numatyta, kad susirgimų skaičiui pasiekus 150–200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. ir teigiamų testų skaičiui esant 4–10 proc., pradinis ugdymas būtų organizuojamas kontaktiniu arba mišriu būdu.

Esant tokiai epidemiologinei situacijai, nebegaliotų rekomendacija į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas vesti vaikus tik tiems tėvams, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu.

Susirgimų skaičiui sumažėjus iki 100-150 atvejų (teigiamų testų <4 proc.), būtų galima abiturientų ugdymą organizuoti mišriu arba nuotoliniu būdu.

Susirgimų skaičiui esant 50-100 atvejų (teigiamų testų <4 proc.), kitų mokinių ugdymas būtų organizuojamas mišriu arba nuotoliniu būdu. Būtų leista atnaujinti neformaliojo ugdymo veiklas ne didesnėse nei 5 asmenų grupėse.

Susirgimų skaičiui nukritus iki 25-50 atvejų (teigiamų testų <4 proc.), mišriu būdu būtų galima organizuoti aukštąjį ir profesinį mokymą. Be to, būtų leidžiamos neformaliojo švietimo veiklos neribojant dalyvių skaičiaus.

Kai susirgimų skaičius pasieks 25 atvejus (teigiamų testų <4 proc.), pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas vyktų kontaktiniu būdu, o aukštais ir profesinis mokymas būtų organizuojamas mišriu būdu.

Vasario 10 d. duomenimis, susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 d. siekė 313,5.