Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė poledinė bumbinamoji stintų žvejyba. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos nacionalinio kultūros centro suburta ekspertų komisija. Pernai į minėtą sąvadą buvo įtraukta ir tradicinių Kuršmarių burvalčių vėtrungių gamyba.

Poledinė bumbinamoji stintų žvejyba yra vienas iš pasyvių ir taikių mažosios žūklės būdų, spendžiamosios žvejybos atmainų. Šį amatą nuo seno puoselėja Kuršių nerijos pamario bendruomenė. Į tai atsižvelgdama Neringos savivaldybė teikė paraišką, kad toks žvejybos būdas būtų pripažintas vertybe.

„Siekiame, kad bumbinimas, jo tradicija, specifika nenugrimztų praeitin ir būtų oficialiai pripažinta kaip nematerialusis kultūros paveldas. Vertinimui buvo pateikta filmuota medžiaga, nuotraukos, surinkta informacija“, – pranešime cituojamas Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis.

Bumbinimo tradicijos saugotojais įvardinti Neringos savivaldybė, Neringos kultūros įstaigos ir Kuršių nerijos pamario bendruomenė.

Iki pat XX a. pabaigos šiuo būdu žvejota Preiloje, Pervalkoje ir Nidoje, kol dėl natūralių gamtinių veiksnių ir žmogaus veiklos, lėmusios stintų migracijos pokyčius, tradicija ėmė nykti – jaunesni žvejai rinkosi lengvesnius žūklės būdus ir priemones, nors bumbinimą puikiai išmanė.

Bumbinime susipina tiek žuvų elgsenos fenomenai, tiek nuo tautosakos elementų neatsiejami senieji kuršininkų žvejybos papročiai ir krašto gastronomijos kultūra. Vis atsinaujindavęs poledinės žūklės procesas galutinai susiformavo apie 1915 metais: į 50 x 50 cm dydžio eketę kartu su tinklais merkiama 4 metrų ilgio eglinė ar pušinė lenta taip, kad virš ledo liktų kliūgis – jos galas, o žvejys, sėdėdamas ant kėdutės, galėtų medinėmis buoželėmis jį bumbinti, kartais ritmingai pritardamas ar pridainuodamas žodžiais „stinta pūkis, stinta pūkis“. Po ledu kilęs bildesys išbaido stintas, o sprukdamos nuo šio garso, papuola tiesiai į tinklus. Baigus procesą, iš eketės pirmiausia traukiama lenta, o tada – laimikis.

„Aktualizuoti ir saugoti šią žvejybą padeda gerai Lietuvoje žinoma Stintapūkio šventė Neringoje. Svarbiausia jos dalis yra bumbinamosios žūklės demonstravimas, o aplinkybė, jog toks žūklės būdas įtrauktas į nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo sąvadą, padės dar labiau išryškinti mūsų krašto kultūrinį tapatumą“, – teigė vicemeras.

2019 m. Lietuvos bankas išleido dvi kolekcines monetas, skirtas stintų žvejybai viliojant, – 1,5 euro monetą iš vario ir nikelio lydinio ir 10 eurų sidabro monetą, kurių pristatymas vyko Kuršių nerijos istorijos muziejuje.