Startuos programa „Lietuva jūrinė valstybė“

Uostas ir jūra

Šiemet pažymimas Lietuvos kaip jūrinės valstybės 100-metis: 1921 metų kovo 4 dieną į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis laivas su trispalve – motorinis burlaivis „Jūratė“. Šią sukaktį Lietuvos jūrų muziejus kviečia paminėti specialia programa „Lietuva jūrinė valstybė“.

Anot muziejaus, šios programos tikslas – paskatinti lietuvius suvokti jūrą ne tik kaip kurortinį elementą, o atrasti ją kaip vertybę, kuriančią mūsų valstybei daug platesnius socialinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius.

Programa startuos specialia multimedijos publikacija „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, pristatančia dešimt tarpukario Nepriklausomos Lietuvos kapitonų. Vėliau bus rengiamos parodos, forumas, specialūs leidiniai ir renginiai.

Prie Lietuvos jūrų muziejaus programos jau prisijungė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Lietuvos laivų savininkų asociacija, kitos
valstybinės ir privačios institucijos.

Specialiai programai „Lietuva jūrinė valstybė“ kūrybinė agentūra EZCO sukūrė ženklą, atspindintį valstybės jūriškumą, kurį kviečiami naudoti visi norintys. Ženklo kūrėjų manymu, tai stiprins jūrinį valstybės identitetą, skatins domėtis ir didžiuotis Lietuvos jūrine istorija.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad minėdamas šią datą Lietuvos jūrų muziejus pabrėžia laivyno svarbą valstybei, jos raidai, kiekvieno piliečio savimonei ir kviečia kitas organizacijas prisijungti, praturtinant Lietuvos jūrų laivyno 100-mečio programą naujais
sumanymais.

„Pirmasis mūsų žingsnis – perteikti istorines asmenybes labai žmogiškai ir šiltai, su visais jų dideliais darbais ir mažomis nuodėmėmis, – sako muziejaus direktorė, – todėl, vizualinėje raiškoje nebijome hiperbolizavimo, kuris padeda stipriau patirti to laiko spalvas“.

Istorinę medžiagą publikacijai teikiantis Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyr. fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius kaip svarbiausias tarpukario jūrinės Lietuvos kūrimo figūras išskyrė kapitonus Liudviką Stulpiną, Juozą Andžejauską, Bronių Krikštopaitį, Zigmą Domeiką, Feliksą Marcinkų, Benediktą Monkevičių, Eduardą Sliesoraitį, Juozą Kaminską, Antaną Kaškelį ir Alfonsą Urbelį.

„Kiekvieno iš šių kapitonų biografijoje atsispindi ir Lietuvos istorija, – sako Romualdas Adomavičius. – Daugelio iš jų, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, laukė nelengva emigranto dalia“.

7 Comments

  1. Aleksandras

    Tarp svarbiausių tarpukario jūrinės Lietuvos figūrų kažkodėl nematau Adomo Daugirdo, laivo „Prezidentas Smetona” pirmojo kapitono, žurnalo „Jūra” pirmojo redaktoriaus, Klaipėdos uosto kapitono, 1934 m. perėmusio pareigas iš Liudviko Stulpino ir ėjusio jas iki pat 1939 m. aneksijos.

    Reply
  2. Gintaras R.

    Jūrinés valstybės suopročio slėpiniai, o gal sąmoningas jūrinės valstybės istorijos menkinimas. Kam švęsti šimtą, jei galim 400 ? Respublikos prekybinis laivynas gal ir 100 su m/v “Jūratė” atplaukimu turi, bet jūrinės valstybės pradžia galėtų ar netgi privalėtų sutapti su pirmosios LDK jūrinės flotilės pergale prie Salacgryvos prieš švedus, vadovaujant LDK didźiajam etmonui Chodkevičiui. 1609.03.23. – Lietuvos karo laivyno kovų istorijos pradžia. Na, bet jeigu ne, tai ne – švęskit kaip jums patogiau. 🙂 http://kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2009_metai/ziniu_archyvas_2009_-_03/salacgryvos_juriniam_musiui_ndash_400_metu.html?pbck=20

    Reply
  3. Kaunietis

    Pateikiu šaltinį. „In the post WW II migration waves of 1948-49, about 10,000 Lithuanian DP’s (Displaced Persons) came to Australia. They were, in fact, political refugees, having fled westwards before the onslaught of the Soviet army in 1944, which reoccupied their country. Most of the Lithuanians came to Australia from Germany, where they lived in Displaced Persons’ camps.
    Among the Lithuanians, who chose to live in every State in Australia, were many persons who generously gave up their leisure time to further the well being of their countrymen, facilitated their adjustment to local conditions and got involved in the activities of the broader community, which has benefited by better communication, understanding and acceptance of common and differing goals and life styles, cultural values and political views.
    These tireless workers for the common good are often not officially recognised and rewarded for their endeavours. However, ever since Lithuania has regained independence on March 11, 1990, quite a number of them have been honoured by the government of their distant homeland. The Australian government has also honoured them for their voluntary work in their adopted country.
    The list of Australian – Lithuanians awarded BEM, MBE, OAM and AM medals indicated bellow is by no means complete. At present it stands at 22 persons, as listed on thewww.itsanhonour.gov.au website. Two persons have been awarded the Centenary Medal.
    The earliest recipients in the 1980s were awarded the BEM (British Empire Medal). The biggest number of recipients has been awarded the OAM (Medal of the Order of Australia) in the General Division. Three recipients have been awarded the AM (Member of the Order of Australia), two in the General Division and one in the Military Division, and two have been awarded medals in the Military Division.
    The biggest number of awardees is from New South Wales, followed by South Australia, Victoria, Australian Capital Territory and Tasmania. This list only covers Australian awards recipients and, where known, the awards conferred upon these recipients by the Lithuanian Government are also indicated. The majority of Australian awards have been conferred „For Service to the Lithuanian Community”. This is shown by the abbreviation „SLC”. In a few cases the citations differ and this is indicated in full in the list below…”

    Reply
    • Romas Adomavičius

      Sveiki,
      Ačiū už jūsų atsiminimą. Apie Dičiūnus teko girdėti. Jachtos „Lietuva” plaukimo aplink pasaulį metu (1992 m.) jie globojo įgulą Sidnėjaus uoste. Atsimenu laive nuo to laiko kabėjusią Australijos Karališkojo laivyno plaketę.

  4. Kaunietis

    Lietuva jūrinė valstybė ne tik Lietuvos mastais. 1941 m. birželio pabaigoje vienoje priekaunio (Muravos) šeimoje gimė dvynukai, kurie su tėvais 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nedaugelis žino, kad jie, gyvenimo nublokšti į Australiją, ten pasiekė reikšmingų aukštumų Karališkajame jūrų laivyne, tapo kontradmirolais. Cituoju:”Naujojo Pietų Velso vadas RAN Algirdas Petras Dičiūnas • Nacionalinis medalis (1977). • MBE (1998) (Britų imperijos ordino narys). „Už tarnybą RAN” (Karinis skyrius). • CSM (1992 m.) (Pastebimos tarnybos medalis) „Už tarnybą RAN kaip laivyno jūrų inžinieriaus pareigūnas jūrų būstinėje Persijos įlankos karo metu“ (Karinė divizija). /…/Vadas RAN Rimgaudas Adolfas Dičiūnas • AM (1990) (Karinė divizija). Apdovanojimas „Už išskirtinę paslaugą Australijos kariniam jūrų laivynui“: (1991) • Nuopelnas vieneto šaltinis „Už ilgalaikę nepriekaištingą tarnybą 1991 m. Persijos įlankos karo laive HMAS BRISBANE“. • Nacionalinis medalis (2000).” Tai oficialaus dokumento išrašo vertimas. Manyčiau, tai taip pat sietina su Lietuvos jūreivyste. Detaliau galima rasti internete.

    Reply
    • N. Puteikienė

      Labai ačiū už informaciją. Būtinai pasidomėsime ir papildysime Lietuvos jūrinę istoriją. Galite mums parašyti ir tiesiogiai.

    • Kaunietis

      Papildau pašytą. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, vienas iš minimų brolių Dičiūnų, iš komandiruotės Londone grįždamas į Australiją, lankėsi Kaune, ir mano tėvų namuose. Man teko su juo susitikti, nes jo šeima Kaune buvo ne tik mūsų kaimynai, bet jungė ir kilmės šeimyniniai saitai. Be to, jis norėjo aplankyti Kaune gyvenančius giminaičius ir savo gimtuosius namus Muravoje (buv. Muravos k. Nr.27). Tuo metu Lietuvoje buvo labai smerkiamas tuometis Krašto apsaugos departamento (atrodo, taip vadinosi tuomet Krašto apsaugos ministerija) direktorius Audrius Butkevičius dėl karinio laivo pirkimo, kaltinant jį įvairiai. Bet aiškiai prisimenu, kad svečias – kvalifikuotas karinio laivyno specialistas – tą Audriaus Butkevičiaus sandorį įvertino kaip labai gerą ir naudingą bei pakankamai pigų tuomečiam Lietuvos laivynui. Tokią nuomonę pats nesuprantu – kodėl, įsiminiau tvirtai.

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Švietimas

Jūrų muziejus kviečia mokytojus registruotis edukacinėms veikloms

Lietuvos jūrų muziejus, bendradarbiaudamas su Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centru, balandžio 4 dieną rengia patyriminę-metodinę dieną, skirtą mokytojams. ...
2024-03-25
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Lietuvos jūrų muziejus priglaudė pirmąjį šių metų pamestinuką

Šį sekmadienį į Lietuvos jūrų muziejų atgabentas pirmasis šiemet pajūryje rastas išsekęs Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis. Apie jį pranešė žmonės, ...
2024-03-18
Skaityti daugiau

Veidai

Olga Žalienė lieka vadovauti Jūrų muziejui

Kultūros ministerija skelbia, jog konkursą eiti Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo dabartinė jo vadovė Olga Žalienė. Konkurse iš viso ...
2024-03-13
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This