Senuosius alaus gamyklos pastatus, esančius Bangų gatvėje, rekonstruoti ir per trejus metus paversti visuomenei atviru daugiafukciniu kompleksu planavusi bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ galiausiai priėmė kitą sprendimą. Pastatus ir teritoriją ji praėjusią savaitę pardavė, tačiau tikina, jog naujieji pirkėjai ketina plėtoti ankstesnius planus.

Tikinama, kad planai sutvarkyti visą teritoriją tarp Bangų ir Kūlių vartų gatvių neatsisakyta, tik juos perėmė kiti vystytojai. Projektuotojų vizualizacija.

„Pagrindinė priežastis, kodėl pardavėme vystomą projektą – šiuo metu pandemiją supantis ekonominis neapibrėžtumas. Šiomis sąlygomis nutarėme koncentruotis į pagrindinę savo įmonės veiklą – gėrimų gamybą, atsisakydami mums nebūdingų veiklų – statybos, ir perleisdami jas tiems, kas turi daugiau patirties ir įdirbio statybų projektų vystymo srityje. Perleidžiame ne vien nekilnojamą turtą, bet kartu ir visą teritorijos vystymo koncepciją, kurios tikslas – buvusias industrines Klaipėdos erdves atverti viešam naudojimui – kurti naujas darbo vietas, laisvalaikio zonas ir įtraukti miestiečius į teritoriją, kuri ilgą laiką buvo neprieinama ir nematoma. Tuo pačiu siekėme, kad naujieji sprendimai būtų stilistiškai vientisi, prisidėtų prie urbanistinės ir architektūrinės miesto plėtros kūrimo, išlaikant unikalų Klaipėdos architektūros stilių. Turime pirkėjų patikinimą, kad jiems priimtinos šios mūsų idėjos ir jie jomis vadovausis tolimesniame projekto vystyme“, – teigė bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ komunikacijos ir korpotaratyviųjų reikalų direktorius Dainius Smailys.

Išsamesnės sandorio detalės nėra skelbiamos. „Tik svarbu pabrėžti, kad kalbame apie tą dalį mūsų teritorijos, kuri buvo likusi nenaudojama. „Švyturys Brewery“ darykla ir aplink ją esanti teritorija liko mūsų nuosavybe“,- teigė D. Smailys.

Jis patikino, kad ir greta „Švyturys Brewery“ esančios teritorijos vystymas jau buvo įgavęs pagreitį. Pernai vasarą buvo paviešinti rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai, vėliau vyko pasitarimai ir su Klaipėdos savivaldybės specialistais, kurių tikslas – išsiaiškinti, kokių visuomenei naudingų erdvių būsimame komplekse reikėtų. „Iki statybų leidimo tikrai liko labai nedaug“, – tvirtino D. Smailys.

Projekto vizualizacija © NEBRAU

Pernai liepą paviešintuose projektiniuose pasiūlymuose buvo rašoma, kad numatoma kapitaliai suremontuoti Bangų g. 2 esantį gamybos pastatą, kuris liko tuščias, kai išsikėlus „Švyturio“ daryklai buvo išvežta ir visa gamyklos įranga. Siekis yra pakeisti šio pastato paskirtį iš gamybos į sandėliavimo. Tačiau siekiant užtikrinti pastato koncepcinius sprendinius taip pat numatomos kitos patalpų paskirtys: gyvenamosios, administracinės, sporto, prekybos, maitinimo.

Sklype taip pat numatyta kapitaliai suremontuoti produkcijos pakavimo pastatą, o jo paskirtį pakeisti iš gamybos į garažų. Tvarkant sklypą, planuota nugriautas jame esantį prekybos kioską, katilinę, kitus inžinerinius statinius, pavyzdžiui, dabar sklypą juosiančią mūrinę tvorą, kurios aukštis yra daugiau nei 2 metrai.

Bangų g. 2 esantys sklypas priklauso valstybei, jis yra išnuomotas bendrovei „Švyturys-Utenos alus“, kuri buvo šio projekto užsakovė ir statytoja, o projektinius pasiūlymus parengė bendrovė NEBRAU (projekto vadovas Vaidas Tamošiūnas, architektai Lukas Tarnauskas, Rytis Račiūnas, Edvinas Stašys, Gediminas Mačiulis).

„Pastato (Bangų g. 2 – V. S) pietinėje pusėje formuojama viešoji erdvė, kuri užduoda tolimesnį urbanistinės plėtros modelį siekiant sujungti viešąsias erdves žmogiškajame mastelyje. Istoriškai susiformavusi situacija remontuojant pastatą formuojama pėsčiųjų alėja jungianti senamiestį, Jono kalnelį (Bastionų kompleksą) su gyvenamosiomis teritorijomis. Pietinėje alėjos dalyje formuojama viešoji erdvė, kaip jungtis, kuri pabrėžia pastato ir teritorijos atvirumą viešajam naudojimui. Pagrindinė architektūrinė idėja, kad statinių kompleksas išlaikytų istoriškai susiformavusį vientisumą“, – teigta projektiniuose pasiūlymuose.

Projekto vizualizacija © NEBRAU

Juose pabrėžiama, jog gamybos paskirties pastato, kuris taps ir sandėliavimo, ir gyvenamosios, ir administracinės, ir sporto, ir prekybos, ir maitinimo pastatu, tūris dabar yra kelių lygių ir to neketinama keisti. „Pagal pateiktą projektavimo užduotį pastatas tik kapitališkai remontuojamas, tai reiškia, kad esamas pastato užstatymo plotas, tūris, aukštis nekinta, tvarkomi tik fasadai, o patalpų plotas patikslinamas sutvarkius patalpas. Siekiant užtikrinti buvusių miesto vartų komplekso vientisumą, bet taip pat reaguoti į gretimybes, skirtingi pastato tūriai pabrėžiami naudojant skirtingas fasado medžiagas“, – rašyta projektiniuose pasiūlymuose.

Juose pabrėžta, kad tvarkomos teritorijos sprendiniai atveria uždarytas industrines erdves viešam naudojimui ir papildo Klaipėdos miesto urbanistinę ir architektūrinę plėtrą.

Projekto vizualizacija @NEBRAU