Kas bendra tarp laisvės, sniego ir kūrybos?

Sniegas – laisvės įsikūnijimas: elegantiškai sninga tada, kai nesitiki, nelauki ar nenori. Pabandysi užtvenkti – nukris ant tavęs kaip didžiulė lavina arba privers susimąstyti, palies taip giliai, kaip netikėtai atrastas spektaklis ar simfonija. Tokiai stichijai priešintis beprasmiška, kaip ir vidiniam laisvės pojūčiui. Vasario 16-osios išvakarėse Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovai dalinasi savo pamąstymais apie laisvę ir kūrybą.  

Laima Vilimienė, Muzikinio teatro vadovė: 

Esu tas žmogus, kuriam teko patirti ir laisvės, ir nelaisvės jausmą, nes pergyvenau valstybės virsmo sandūrą. Teko būti šių svarbių įvykių stebėtoja, liudininke ir dalyve. Galiu ne iš vadovėlių ar aprašymų palyginti, kuo skiriasi gyventi laisvoje ir priklausomoje šalyje. Virsmas įvyko man studijuojant ir net dėstomų dalykų pasikeitimas buvo akivaizdus, atsivėrė šalių sienos. Būdami studentai mes neturėjome studijų užsienyje pasirinkimo galimybės. Pakeliauti po užsienio šalis? Buvo laikas, kai tai buvo neįmanoma. Mielas jaunime, dabar mums duota nepaprastai daug: laisvė mąstyti ir veikti pagal savo norą, laisvė išreikšti savo poziciją. 

Muzikinio teatro bendruomenei laisvė – tai galimybė kurti ir savo kūrybą skleisti nepaisant valstybių ribų, o ne tik uždarame šalių bloke. Galimybė pritraukti kūrėjus iš viso pasaulio, neturėti cenzorių, renkantis repertuarą, bei savo kūrinius pristatyti pasaulio publikai. Jokių ribų tavo saviraiškai ir kūrinio kokybės kėlimui! Ta beribė laisvė atneša įsipareigojimą savo išsikeltų tikslų siekti maksimaliomis pastangomis, pačiu geriausiu įmanomu formatu. Tu konkuruoji nebe su savimi, o su visu pasauliu ir tai didžiulis stimulas tobulėti. 

Bet su laisve ateina ir kita definicija – atsakomybė. Viena be kitos jos negali egzistuoti. Ne veltui garsi laki frazė: net svajoti reikia atsakingai. Veiksmus vizijoms įgyvendinti reikia derinti prie atsakomybių ir ne kitaip, mano manymu. 

Rūta Bunikytė, režisierė, režisieriaus asistentė: 

Kai egzistuoja žodžio ir identiteto laisvė, pradedi galvoti apie asmeninę -vidinę laisvę. Nematoma lenta su tekstais: „noriu”, „galiu”, „turiu teisę”, „yra galimybės”. Tai – laisvės pojūčio grandinė. Pridėkime prie to idėją ir pirmyn.

Laisvė yra turėti teisę ir galimybę eiti savo ribų briaunomis. Tai deguonies burbulas, leidžiantis įkvėpti išsitiesiant ir galėti rinktis. Minties galios realizavimo galimybė švilpiant „vėjui plaukuose”. Tai jausmas, kai stovėdamas išskėstomis rankomis visu kūnu gali sugerti tave supantį vaizdą. Tai neturėjimas paniškų baimių, išsilaisvinimas iš praeities šešėlių. Tai – individualumo renesansas. Laisvė – kryptis pirmyn be sąžinės nusikaltimų. Man labai svarbi individuali laisvė. Tačiau jei neturėtumėm nepriklausomybės ir būtume visai kitoje laiko juostoje, turbūt šiandien kalbėtume apie visai kitokią laisvę.  

Vladimiras Konstantinovas, vyriausias chormeisteris: 

Jei gimei ir gyveni laisvoje šalyje, spėju, pačią laisvės sąvoką, tiksliau – būseną – tau apibrėžti yra ne taip ir paprasta. Juk laisvės suvaržymų niekada nepatyrei ir apie juos, jei ką nors ir žinai, tai daugiausia iš nuogirdų. Kitaip sakant, tu nesupranti, kaip tau gali neleisti keliauti po pasaulį ir kodėl tu turi būti įsitikinęs, kad gyveni geriausioje pasaulio šalyje. Nesupranti, kodėl negali laikytis sau pačiam priimtinų (politinių, estetinių, etc.) pažiūrų, o privalai laikytis tų, kurias tau nurodo valstybės oficiali ideologija. Nesupranti, kaip jos, tavo pažiūros, gali pakenkti valstybės saugumui ir gerovei. Kodėl negali klausytis tam tikros pakraipos muzikos ir kodėl jos klausymasis taip pat gali būti pražūtingas valstybei. Nesupranti, kaip tam tikro ilgio plaukai gali reikšti priešiškos ideologijos skleidimą (ir dėl to plaukus tau trumpina ne kirpėjai ir ne tau pageidaujant, o „teisėtvarkos tarnyba“, priverstinai). Tau yra nesuvokiama, kad gali sulaukti „teisėtvarkos bendradarbių“ skaudžios bausmės už tai, kad taikiai eini miesto gatve. 

Ir tiesa, greičiausiai, tavo vaizduotė taip pat nepajėgi priimti fakto, kad, pavyzdžiui, prekybcentrio maisto skyriuje nėra ananasų… 

Tačiau jei visi suminėti dalykai tau neįsivaizduojami – būk pasveikintas: laisvė yra natūrali tavo gyvenimo, tavo būsenos dalis. 

Ir dar. Laisvė yra tai, ką reikia saugoti, branginti ir dėl ko gali tekti kovoti. Net ir gyvenant laisvoje šalyje. Kad tų suminėtų siurrealistinių dalykų niekada netektų patirti! 

Aušra Krasauskaitė, baleto artistė, choreografė, lektorė: 

Laisvė… Tai mano mylimiausias žodis, išgirdus jį mintyse išnyra paukščiai, skriejantys virš jūros, siūbuojančios audros laukime. Laisvės pojūtį jaučiu scenoje, kai galiu atverti giliausius savo sielos užkaborius. Laisvė – melancholiškai šviesios svajonės ir fantazijos apie ateitį. Atrodo, net jaučiu tą žodį savo kūne.

Pirmiausia laisvė gimsta širdyje, paskui ji pasiekia protą. Su laisve ateina ne tik galimybės, bet ir atsakomybė: prieš save, prieš kitą. Norint, kad triumfuotų laisvė, reikia paleisti stereotipus, „semti“ pilnomis saujomis savo gyvenimą, atsisakyti egoistiško, siauro mąstymo. Suvokti, kad viskas yra Vienis. Įkvėpti. Iškvėpti. Ir nusilenkti žmonėms, kurių dėka šiandien esame laisvi! 

Aivaras Tarvydas, pastatymų tarnybos vedėjas: 

Man laisvė – visų mūsų atsakomybė, kurios svarbu nebijoti prisiimti. Tai galimybė triukšmauti savo idėjomis! Laisvas pasirinkimas matyti, girdėti, jausti tai, ką norime, o ne tai, kas yra primygtinai brukama. Tai sugebėjimas svarstyti ir spręsti savarankiškai, o ne pataikauti svetimų nuomonei.

Laisvė – tai gyvenimas su galimybe laisvai naudotis savo laiku, laisvai rinktis kuo užsiimti ir su kuo bendradarbiauti. Tai pareiga gerbti ir nuolat gerinti savo bei kitų laisves! 

Milginta Palubinskaitė, spektaklio vadovė: 

Laisvė man yra atsakomybė, galimybė kurti savo pasaulį, vadovaujantis savo autentiška patirtimi ir suvokimu bei gebėjimais, niekam neleidžiant „primesti“ savų patirčių. Laisvė – tai tėvų, senelių bei prosenelių krauju iškovota galimybė kalbėti sava kalba, vadovautis savais įstatymais ir savu moralės kodeksu. Tai galimybė mąstyti, dirbti, gyventi, kurti, remiantis savimi, o ne taip, kaip paranku kažkam „geriau žinančiam ar išmanančiam kaip turi būti“. Tai galimybė daryti savas klaidas ir būtinybė už jas atsakyti savo galva (juokiasi)! 

Rosana Štemanetian, solistė:  

Laisvė – pasirinkimas būti kuo nori, kur nori, su kuo nori ir kada nori.

Laisvė – tai meilė gyvenimui, žmonėms, gyvūnams, gamtai. Laisvė – galimybė mėgautis gyvenimu. Laisvė – galimybė alsuoti dabartimi, nebijant žvelgti į ateitį. Laisvė – atsakomybė, kad rinksiesi teisingai. Laisvė – džiaugsmas, nes ji suteikia kūrybai sparnus. Laisvė – mūsų protėvių dovana, kurią reikia branginti.

Laisvė –  viltis, jos trokštantiems. Laisvė – pilnas bakas kuro ir galimybė važiuoti, kur akys veda (juokiasi). Aišku, jei karantinas pasibaigęs…