P0

Mums rašo

Koks yra tikrasis „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų poveikis Kuršių marioms? (8)

Dr. Carlo Monti, „TIG Environmental“ teismo ekspertizės praktikos vykdomasis direktorius
2021-02-15


2020 metų pradžioje „TIG Environmental“ sulaukė „Grigeo Klaipėdos“ užklausos atlikti poveikio aplinkai ekspertinį įvertinimą dėl galimo nepilnai išvalytų bendrovės nuotekų patekimo į Kuršių marias.

Aplinkosauga yra jautri tema visame pasaulyje, todėl nustatant žalą gamtai privalome remtis aiškiais duomenimis ir tiksliais skaičiavimais, paliekant emocijas nuošalyje. Šį mūsų įmonės atliktą ekspertinį tyrimą apsunkino ir uždelsė kai kurių duomenų apie iš dalies išvalytų įmonės nuotekų kiekius ir kai kuriuos aplinkos kintamuosius neturėjimas. Norėdami užpildyti šias spragas, pasitelkėme tokiems atvejams tirti naudojamą kompiuterinį modeliavimą, įvertinant skirtingus scenarijus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Suprasdamas kilusį ažiotažą dėl „Grigeo Klaipėdos“ atvejo ir tokio kompleksinio tyrimo sudėtingumą, noriu paaiškinti, ką mums pavyko nustatyti ir kokias išvadas padarėme.

Duomenys ir modeliavimas

Visų pirma, atlikdami dalinai išvalytų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų poveikio Kuršių marioms įvertinimą ėmėme visus prieinamus duomenis ir analizavome, kas lemia Kuršių marių vandens būklę. Mūsų analizėje buvo pasitelkti viešai prieinami duomenys, įskaitant Aplinkos apsaugos agentūros, „Klaipėdos vandens“, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos monitoringų, Klaipėdos universiteto atliktų Kuršių marių būklės tyrimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatai bei „Grigeo Klaipėda“ nuotekų tyrimų duomenis.

Surinkta medžiaga buvo susisteminta bei apdorota, o dalis šių duomenų panaudota kompiuteriniam modeliavimui. Pastarasis metodas įgyvendintas naudojant specialią programinę įrangą, paremtą „Delft3D“ modeliu, leido detaliai išnagrinėti bei įvertinti geriausią (kai bendrovė išvalo 90 proc. nuotekų) ir blogiausią (kai išvaloma 15 proc. nuotekų) scenarijus.

Kadangi egzistuojanti problema, susijusi su Kuršių marių aplinkos sąlygomis, yra jos vandenų eutrofikacija, todėl yra trys bendrovės gamybinėse nuotekose dominuojantys taršos elementai, galintys turėti poveikį Kuršių marioms: azotas, fosforas bei BDS7 (biologinis deguonies suvartojimas). Savo tyrimą mes sutelkėme būtent į šiuos tris teršalus.

Kokios išvados?

Tyrimo duomenys ir modeliavimo rezultatai atskleidė, kad dalinai biologiškai išvalytų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų išleidimas nepadarė jokio reikšmingo neigiamo poveikio azoto ir fosforo koncentracijoms Kuršių mariose (paviršiniuose ir priedugnio sluoksniuose) arba jis buvo minimalus.

Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad bendrovės nepilnai biologiškai išvalytų nuotekų išleidimo nulemtos padidėjusios bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos turėjo tik nereikšmingą poveikį trofinei Kuršių marių būklei, „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų galimai paveiktas Kuršių marių plotas galėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui visai nepadarytas.

Galiausiai, net ir taikant blogiausią scenarijų bei vertinant vasaros sezono aplinkybes (kai yra pačios jautriausios aplinkos sąlygos), BDS7 (biologinio deguonies suvartojimo) medžiagų išleidimas nelėmė reikšmingo ištirpusio deguonies kiekio sumažėjimo Kuršių marių vandenyje. Minėtą atlikto tyrimo išvadą pagrindžia ir modeliavimo rezultatai, patvirtinę, kad BDS7 medžiagų išleidimo poveikis, modeliuojant, jog 85 proc. „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų būtų išleidžiamos biologiškai nevalytos, pasireikštų tik zonoje, esančioje šalia Klaipėdos vandenų išleistuvo vietos.

Kaip teršiant aplinką galima nepadaryti jai žalos?
Pasak autoriaus, tyrimo duomenys ir modeliavimo rezultatai atskleidė, kad dalinai biologiškai išvalytų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų išleidimas nepadarė jokio reikšmingo neigiamo poveikio azoto ir fosforo koncentracijoms Kuršių mariose (paviršiniuose ir priedugnio sluoksniuose) arba jis buvo minimalus. Palmiros Mart nuotr.

Puikiai suprantu, kad skamba keistai: tarša vyko, bet žala bebuvo padaryta.

Į šį ir kitus klausimus gali atsakyti ir pagrįsti mokslas, kuriuo visada rėmėmės atlikdami tyrimą ir teikdami tyrimo išvadas. Svarbu pabrėžti, kad visi surinkti ir tyrime naudoti duomenys, taip pat ir Kuršių marių vandens būklės monitoringas netoli nuotekų išleistuvo vietos neparodė jokio reikšmingo taršos padidėjimo. Taip pat valstybės institucijų monitoringo duomenys rodo, kad marių būklė 2012-2020 m., kai „Grigeo Klaipėda“ įtariama teršusi marias, nepablogėjo.

Išvados ir paaiškinimai yra keli: „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų specifika, vykdyta tarša sudarė labai mažą visos Kuršių marių taršos dalį ir turėjo tik momentinį poveikį, todėl ir negali būti įvertinta kaip reikšminga.

Dabar šiek tiek detaliau aptarkime šias galimybes.

Nuotekų valymo procesas. Bendrovės popieriaus gamybos proceso metu, perdirbant makulatūrą, suspenduotas susidarančių nuotekų medžiagas sudarė smulkus plaušas. Jis savo biochemine sudėtimi yra panašus į pūvančią medieną miške, o pats plaušas buvo nusodintas ir pašalintas pirminio valymo metu mechaninio valymo įrenginiuose. Nuotekose BDS7 sudarė tik tirpios organinės medžiagos, kurių, tikėtina, didžiąją dalį sudaro perdirbamoje makulatūroje esantis krakmolas. Toks krakmolas naudojamas ir maisto pramonėje.

Biologinis nuotekų valymas – tai biodegradacija, natūraliai vykstanti ir gamtoje, tiesiog valymo įrengimuose šis biologinis skaidymas yra paspartinamas, čia sukuriant palankiausias sąlygas. Biologinio valymo tikslas yra apdoroti organines medžiagas (anglies ir vandenilio junginius) naudojant bakterijas, esančias aktyviajame dumble. Taigi net ir nevalytos nuotekos natūraliai oksiduojasi dėl natūraliuose vandenyse randamų bakterijų darbo. Šiuo atveju azoto ir fosforo junginiai yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, reikalingų visiems gyviems organizmams ir šių medžiagų poveikis vandens ekosistemoms priklauso nuo jų kiekio. Tačiau azoto ir fosforo koncentracijos „Grigeo Klaipėdos“ nuotekose yra mažos, o bendras išleidžiamas kiekis neturi įtakos jų koncentracijai mariose.

Nuotekų specifika. Taršos modeliavimo rezultatai patvirtino, kad net ir blogiausiu atveju BOD7 išmetimo poveikis (neišvalius 85 proc. įmonės nuotekų) apsiriboja teritorija šalia nuotekų išleidimo vietos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš patenkant  į marias, „Grigeo Klaipėdos“ nuotekos maišosi su „Klaipėdos vandens“ nuotekomis, kurios tūrio atžvilgiu yra dešimteriopai didesnės.

Bendrovės tarša sudarė palyginti mažą visos taršos dalį. Pati svarbiausia aplinkybė – „Grigeo Klaipėdos“ tarša sudarė ypač mažą, t. y. nereikšmingą dalį visos marių taršos.

Mes atlikome skaičiavimus: 2019 metais net ir blogiausio scenarijaus (išvaloma tik 15% nuotekų) atveju bendrojo azoto procentinė dalis sudarė 0,044 proc. viso Nemuno srauto ir 0,13 proc. bendrojo fosforo srauto. Taip pat reikia nepamiršti, kad tarša į marias patenka iš Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities), tačiau jų taršos duomenys mums neprieinami.

Ar mūsų išvada sako, kad  „Grigeo Klaipėda“ yra nekalta?

Šiuo atveju mes esame mokslininkai ir vertiname tik faktą, ar vykdyta tarša sukėlė žalą aplinkai. Atlikto tyrimo ataskaitą mes parengėme vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl žalos aplinkai (Direktyva 2004/35/EB).

Kadangi reguliariai atliekamo Kuršių marių vandens būklės ties „Klaipėdos vandens“ išleistuvu (pro kurį patekdavo ir bendrovės nuotekos į Kuršių marias) valstybinio monitoringo duomenys, rinkti penkiuose taškuose 2012-2020 m., nė karto neparodė, kad vandens būklė viršytų leistinus taršos normatyvūs, visi surinkti duomenys ir atlikti skaičiavimai patvirtina, jog reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei nebuvo padarytas.

Mūsų ekspertinio vertinimo užduotis buvo nustatyti „Grigeo Klaipėdos“ Kuršių marių vandens būklei padarytos žalos faktą ir dydį bei, vadovaujantis ES Direktyva 2004/35/EB ir ją įgyvendinančiais Lietuvos teisės aktais, pateikti siūlymus dėl aplinkos atkūrimo priemonių. Tokias aplinkos atkūrimo priemones, remdamiesi savo ekspertine patirtimi bei ES ir kitų valstybių gerąja praktika, mes ir pateikėme.

Suprantu, kad žmonės gali nustebti: nustatydami žalos nebuvimą arba jos mažą dydį, mes lyg ir mažiname bendrovės atsakomybę. Tačiau mes esame mokslininkai, mes remiamės tik objektyviais duomenimis, matavimais ir skaičiavimais – Lietuvos institucijos, jų ekspertai yra supažindinti su visa tyrimo medžiaga ir išvadomis. O teisinės ir moralinės atsakomybės klausimas skirtas ne mokslo bendruomenei, bet atsakingoms valstybinėms institucijoms ir pačiai bendrovei.

Iš viso per savo daugiau nei 30 metų darbo patirtį teko atlikti daugybę rizikos ir poveikio aplinkai įvertinimų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, susijusių su vietovėmis ir ištekliais, kuriems poveikį darė pramoninių nuotekų išleidimas į vandens ekosistemas. Kone visais atvejais tai būdavo sudėtingi kompleksiniai tyrimai, reikalaujantys kruopštaus ir sistemingo analitinio darbo. Tokiais sudėtingais atvejais išvados daromos tik atlikus išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Ir tai yra viena iš mokslo galių, kuri skatina mane į atliekamą darbą žiūrėti dar atsakingiau.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.


    2021-02-15

    8 komentarai “Koks yra tikrasis „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų poveikis Kuršių marioms?”

    1. Kadangi daug, ne labai daug savo gyvenimo metų išdirbau tirdamas nutekamuosius popieriaus pramonės vandenis, apsidžiaugiau , kad, galų gale, kažkas išdrįso pasakyti tiesą. Gerai, kad dar liko specialistų, kurie sugeba dirbti pagal savo sukauptas žinias, savo sąžine ir supratimą. Noriu pabrėžti, kad popieriaus pramonė nėra cheminė pramonė. Popierius – tai iš medienos plaušelių liejimo būdu pagamintas produktas, kurio gamyboje kokybės gerinimui kai kada naudojamos papildomos medžiagos: krakmolas ir kaolinas (baltasis molis) bei vandens valymui naudojami flokuliantai . Niekas pasaulyje minėtų medžiagų iki šiol dar nepriskyrė nuodingų medžiagų grupei. Dar reiktų pridurti, kad nei azoto nei fosforo junginių POPIERIAUS gamybai nereikia, todėl jų nutekamuose vandenyse ir yra nedaug. Tuo tarpu tualetiniuose vandenyse iš mūsų butų tiek AZOTO TIEK FOSFORO JUNGINIŲ PAKANKAMAI DAUG. Ačiū ir pagarba mokslininkams išdrįsusiems parašyti šį straipsnį. Žmonės turi žinoti ir tiesą,ne tik paskalas ar melagienas. Pagarbiai.

    2. Man tai juokingiausia, kad tai tipo rašo Carlo Monti (Rubrikoje „Mums rašo“ ), kuris yra Italas. Aišku rašo Lietuviškai, o svarbiausia rašo pačiam didžiausiam portalui Lietuvoje Atviraklaipeda.lt  Gal rimtai Grigeo Klaipėda, pagaliau pripažinkite, kad jūs padarėte žalą, reikia ją atlyginti ir nustoti daryti čia piarą prisidengiant kažkokiais neaiškiais mokslininkais, juk visi suprantame, kaip buvo užsakyta atlikti jų studija.

    3. Keistos isvados.Ir,kodel buvo tiriama tik pagal 3 parametrus?Kodel tada dvesia zuvys?Jei vien nuo smarves gyventojai pradeda blogai jaustis,jei vien nuo smarves ,esant uzdariems langams atsibundi su skaudama ,svaigstancia galva ir daugiau nebegali uzmigti.Netikiu,kad nera nuodingu medziagu isleidziamame vandenyje.Gal todel ir tiriami tie 3 parametrai,kurie numanomi,kad bus ,,normos ribose,, ar nuo kuriu neturetu buti mariu tarsai.Kazkas cia ,,ne taip,,.Ar nereiketu ,,susimesti,, nepriklausomiems tyrimams is kitu saliu.Aisku kainuos ne mazai,bet ,jau labai norisi zinoti tikraja padeti.Juk ir statistika pas mmus Lietuvoje niekada nebuvo tiksli.🤣

    4. darosi skaitant tokias, atrodo, europinio lygio mokslininko , teiginius. Gal jam kas praneš tai:
      tai PIRMYN pramonės gamybos įmonės… Nereikia JOKIŲ jūsų gamybinių nuotekų valymo įrenginių…
      Nevarkit , netieskit vamzdžių į Dumpių NT valyklą- TIESIAI į marias ir Baltjos jūrą varykit…
      Nereikalingi ‘Kl. vanduo” NT įrenginiai Dumpiuose… Panaikinkit juos..
      Kaupkit dumblą iki DANGAUS ir smardinkit ,sargdinkit klaipėdiečius…
      Te visi KU mokslininkai išeina į ilgas atosatogas ir te neieško pinigų iš ES B.Jūros ekologinei būklei tyrinėti…
      Pone, straipsnio autoriau; tai sakykit – kodėl žuvyse gyvsidabrio, plastiko, antibiotikų ir kt kancerogenų yra ? Kodėl yra jau žuvų be AKLŲ, be ŽVYNŲ…Kodėl eutrofikacijos -mirties plotai jūroje didėja??? Ir taip toliau.. BAISU….

      • beje, kaip kalba vidutinio amžiaus vietiniai gyventojai, iki 1986 m. visos miesto buitinės nuotekos buvo leidžiamos į marias.

    5. O ta samdyta įmonė galėjo kitaip užgiedoti negu užsakovui reikia?
      Kodėl tik 3 parametrai vertinami.
      Kodėl AB Klaipėdos vanduo nuotekų įrengimai nepajėgus išvalyti AB Grigeo nuotekų dirbant pilnu pajėgumu? Kodėl valimo įrengimuose bakterijos žūva? Jeigu jau nekalta ta tarša?
      Ką siekiate apgauti? Savo sąžinę ar mus, piliečius?
      Mums ir be tyrimų aiškų – tokia veikla tikiame laikmetyje su tokiais įrengimais negalima. Technologijos atgyvenusios.

      • koios technologijos? AB “Klaipėdos vanduo” valyklos?

    6. Kaž koks apsišaukėlis galimai nesuprantantis ka rašo paskelbė. Tikros nesamonės rašo. Nėt juokinga . Kiek kišio jis gavo??????

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt