Ar žinojote, kodėl Lietuvos nepriklausomybės aktas buvo pasirašytas ne ten, kur gyveno Jonas Basanavičius, o tuometiniuose Štralio namuose (dabar – Signatarų namai Pilies g. Vilniuje)?
Pasirodo, 1918-ųjų vasario 16- ąją buvo labai šalta, o J. Basanavičius tiesiog …pritrūko malkų. Jo butas buvo nekūrenamas. Sako, bičiuliai, pas mane sušalsim, varom, kur šilčiau.
Šį faktą išgirdau šįryt per radiją, tad už jo autentiškumą garantuoti negaliu, tačiau kalba ne apie tai.
Praėjus 103 metams nuo svarbiausios mūsų šalies datos, gyvenimas Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai. Nėra net ko lyginti su tolimais 1918-aisiais, kai, apsupta iš visų pusių priešų, šalis tik stojosi ant kojų.
Tada trūko ne tik malkų. Tada dauguma žmonių gyveno sunkiai, kukliai ir net skurdžiai, tačiau jie turėjo kilnų tikslą – išlaikyti atkurtą nepriklausomą savo valstybę ir tam dėjo visas pastangas.
Pirmiausia, žinoma, tuo rūpinosi politikai, kuriais tapo iškilūs tuometiniai visuomenės veikėjai, bet ne vien tik jie.
Su bolševikais, bermontininkais, lenkais į kovą stojo tuomečiai paprasti kaimo vaikinai, iš kurių ir buvo formuojama Lietuvos kariuomenė, sugebėjusi didvyriškai pasipriešinti kur kas galingesnėms jėgoms.
Dabar, praėjus šimtmečiui nuo tų laikų, mūsų apsidraudėliški, bailūs, vietoje tūpčiojantys politikai, skirtingai nei anuometiniai jų ryžtingi kolegos, niekaip negali apsispręsdami ne dėl kovos už šalies nepriklausomybę, o tik dėl to, kuriai gyventojų daliai jau leisti kvėpuoti, o kurią vis dar laikyti už trumpo pavadžio, tarsi visi mes būtume nemąstančių avinų banda.
Nepykit, (ne)gerbiami politikai, bet aš nesuprantu, kaip baisusis virusas nepateks į parduotuvę, turinčią įėjimą iš lauko, bet pateks į turgaus prekeivio kioskelį- krautuvėlę, kuri…irgi turi įėjimą iš lauko?!
Aš nesuprantu, (ne)gerbiami politikai, kodėl, būdama klaipėdietė, negaliu nuvažiuoti pakvėpuoti grynu oru ant Olando kepurės, bet savo automobiliu iš Lenkijos grįžtantis tūlas pilietis Lietuvos sieną kerta be jokios patikros? (Tai faktas, pagarsintas TV reportaže).
Aš nesuprantu, (ne)gerbiami politikai, kodėl oro uoste skrupulingai tarnybų iščiupinėtas žmogelis, turintis patvirtintą neigiamą koronaviruso testą, vis tiek dar privalo tūnoti užsidaręs namuose mažiausiai 10 dienų.
Aš nesuprantu, (ne)gerbiami politikai, kodėl žmonės laisvai gali eiti melstis į bažnyčias, bet vis dar negali lankyti muziejų, meno galerijų ar bibliotekų, kur įprastai jaunesnių žmonių būna gerokai mažiau nei garbaus amžiaus tikinčiųjų bažnyčiose ir kur mišios paprastai trunka ilgiau nei apsilankymas nedidelėje dailės parodoje ar knygos pasikeitimas bibliotekoje.
Aš taip pat nesuprantu, (ne)gerbiami uostamiesčio politikai, ko jūs taip baisiai išsigandote, kad tokią gražią saulėtą vasario 16-ąją nusprendė uždrausti ateiti nedideliam miestiečių pulkeliui į didelę Atgimimo aikštę stebėti tradicinės ceremonijos, per kurią už gerus darbus apdovanojami to nusipelnę žmonės, juos nusprendę pagerbti tik virtualiai.
Atsiprašau, bet, praėjus daugiau nei 100-ui metų nuo mano šalies nepriklausomybės paskelbimo, man vis sunkiau ir sunkiau darosi suprasti daugelį laisvos šalies neva laisvų politikų nelogiškų ir tiesiog kvailų sprendimų.
Manau, kad to nebūtų supratę ir aną šaltą 1918-ųjų vasario 16-ąją Nepriklausomybės aktą pasirašiusieji iškilieji Lietuvos vyrai…
na bet ar tikrai esate įsitikinę kad tie ribojimai ar bent dalis nėra iš rūpesčio jumis piliečiais. Čia gali būti ir ne garbės klausimas o šiaip išmanumo. Na jūs turite teisę turėti nuomonę kad reikia naikinti ribojimus, ir aš nežinau gal būtumėte teisi. Gal jau per vėlu,gal ir ištikrųjų žala per didelė,aš nežinau gali būti,kai viskas griūva turbūt reikia daugiau galvoti,reikia tikėtis rasis dar kelių mums nepaskęsti. Ar manote kad yra įžūliai pasipinigaujama iš karantino? Na kartais pagalvoju prie ko tai galėtų privesti, išmaldos prašėm gal nebus ir nieko tiek daug naujo, nepateisinu, aišku jei jų veikla skaudinanti aišku kad skauda širdį. Įdomu visgi kas galėjo būti ir kas dabar gali gautis,neaišku ar net tai kas galėtų būti džiugintų mus
Drąsu,bet taigi laisvoj Lietuvoj gali skambėti lietuviškas žodis? Ar jau irgi tik angliškas.Valstybė- tai pinigai,himnas,herbas,vėliava,kalba.Kas beliko iš išvardintų? Ar tikrai bijom viruso? Ar tikrai laisvai galima išsakyti savo mintis? Pseudopatriotams – vienodai,o mąstantiems kur dingti?
Dar jie niekaip negali suprasti, kad niekas lietuvių nebelaiko žmonėmis o laiko gyvulių banda. Ir ko dar trūksta žmogui kad tai suprastų, nors aiskei pasakyta ( ūkis) o ūkyje tik gyvuliai.
Panašu, kad tu nieko nesupranti. Ir gyveni savo burbule, nematai kas vyksta aplinkui, o pagrindiniai žinių šaltiniai yra kokia nors pokalbių laida radijuje ir televizijos reportažas, renkantis peržiūrų skaičių, kur dažnai dalis tiesos nėra rodoma, nes tiesiog nebesigauna reportažas. Todėl kad nesupranti ir labai panašu, kad nežinai apie ką rašai gerb straipsnio autore, geriau patylėt arba surinkti faktus ir medžiagą, padaryti padorų straipsnį. Bet ne Klaipėdos žurnalistų lygyje tokie dalykai. Jums svarbu skleisti pyktį tarp Klaipėdiečių. Su tokiais straipsniais tik dar labiau kiršini visuomenę. Tai tavo indėlis, autore, yra tik neigiamas. Nei tu prisidedi prie viruso stabdymo, o kaip tik atvirkščiai, leidi susidaryti nuomonę, kad viskas negerai, visi blogi, o ypač kad neleido susirinkti aikštėje. Labai gerai padarė, nes panašu, kad per tokius kaip jus, autore, ir esame visi uždaryti. O pajūris yra didelis. Daug vietų yra kur falima nuvažiuoti. Smiltynė ta pati visa, tušti miškai, prašau važiuokit pakvėpuokit gryno oro, o ne iš savo sklepo padususius straipsnius rašyti. Ir skaito žmonės po to, ir jiems pikta darosi. Ir autorė straipsnio kalta, o ne politikai. Šlykštu skaityti. Niekinis straipsnis.
puikiai pasakyta apie negerbiamus politikus
Eik į kampą ir pakriok.