Klaipėdos savivaldybė viešuosius pirkimus per pandemiją vykdė neįprastai, bet skaidriai. Taip konstatavo trečiadienį posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės Antikorupcijos komisija. Tačiau ji nusprendė, jog dar būtina atlikti ir visų su pandemijos valdymu susijusių pirkimų auditą.

Neskelbiamų derybų būdu buvo perkama ir viešojo transporto dezinfekavimo paslauga, nes jos reikėjo itin skubiai Martyno Vainoriaus nuotr.

„Iškart kyla klausimas, kodėl daugelis pirkimų buvo vykdyta neskelbiamų derybų būdu. Mums aktualu ne aplinkybės, kodėl sudarytos tokios sutartis, o pasirinktas pirkimo būdas. Aktualu ir tai, kurios sutartys vis dar yra tebevykdomos, nes kai kas nupirkta trejiems metams į priekį“, – klausimo aktualumą apibūdino Antikorupcijos komisijos pirmininkas Saulius Budinas.

Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Vilma Marcinkevičienė teigė, jog praėjusiais metais įvyko 72 viešieji pirkimai, susiję su pandemijos valdymu. Anot jo, neskelbiamų derybų būdu įvyko vos keli pirkimai, o ne didžioji dalis.

„Neskelbiamos derybos buvo pasirinktos tik pernai pavasarį, pačioje karantino pradžioje. Tada Seimas pakeitė įstatymą ir leido tokiu būdu pirkti. Iš stambesnių pirkimų neskelbiamų derybų būdu pirkome apgyvendinimo paslaugas ir apsaugos priemones, dezinfekavimo paslaugas“, – aiškino V. Marcinkevičienė.

Anot jos, pernai birželį Viešųjų pirkimų tarnyba išplatino pranešimą, jog nebeleidžiama pirkti neskelbiamų derybų būdu, todėl taip pirkimai ir nebevyko.

Pirmojo karantino pradžioje, anot V. Marcinkevičienės, reikėjo reaguoti žaibiškai, todėl kone vienintelis būdas įsigyti paslaugas ir buvo neskelbiamos derybos.

„Pirmadienį atėjau į darbą ir išgirdau nurodymą, jog reikia, kad po valandos jau būtų nupirkta apgyvendinimo paslauga. Taip ir dirbome“, – prisiminė V. Marcinkevičienė.

Pirmojo karantino pradžioje tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo išleidęs įsakymą, kad visi iš užsienio grįžę žmonės privalomai turi būti 14-ai parų izoliuojami savivaldybės suteiktose patalpose.

„Neskelbiamų derybų būdu apgyvendinimui buvo pasirinktas „Ibis“ viešbutis, kuris priklauso miesto tarybos nariui. Kaip jį tokioje ekstrinėje situacijoje pasirinkote? Gal nebūtų klausimų, jei rastume atsakymas, jog apgyvenimo kaina buvo mažesnė nei rinkos“, – klausimų turėjo Antikorupcijos komisijos narys Renaldas Kulikauskas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis aiškino, jog „Ibis Aurora“ viešbutis buvo pasirinktas dėl geografinės padėties, nes daugiausia reikėjo apgyvendinti keltais į Centrinį Klaipėdos terminalą sugrįžusių žmonių, o šis viešbutis yra šalia.

„Be to, šis viešbutis vienas pirmųjų sutiko teikti tokią paslaugą, nes ji buvo labai nepopuliari. Dabar, kai esame paskelbę atvirą konkursą pirkti apgyvendinimo paslaugas, jei jų vėl prireiktų, šis viešbutis atsisakė konkurse dalyvauti. Realiai šiandien dalyvauti konkurse yra sutikęs tik „Navalis“, visi kiti atsisakė. O tada buvo apklausinėjami visi viešbučiai ir realiai su visais, kurie sutiko, buvo sudaryti susitarimai“, – aiškino M. Poimanskis.

Jis pateikė skaičius, jog viešbutyje „Aurora Ibis“ pernai pavasarį buvo apgyvendinti 249 žmonės, „Navalyje“ – 138, dar keliuose – po keliasdešimt žmonių, kuriuos privaloma buvo izoliuoti savivaldybės suteiktose patalpose. Apgyvendinimo trukmė – 14 parų. Anot M. Poimanskio, vienos paros kaina neviršijo 25 eurų, nes tokia sumą kompensavo valstybė.

„Tuo metu teisės aktai keitėsi valandomis ir planuoti pirkimų buvo neįmanoma. Sužinodavome, kokie nauji reikalavimai, puldavome pirkti, tada sužinome, kad reikėjo pirkti daugiau, nes jau pasikeitė teisės aktas. Buvo labai įdomi darbinė situacija“, – tvirtino Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Viešųjų pirkimų tarnyba visoje Lietuvoje atsirinko kelias perkančias organizacijas ir tikrino, ar jos skaidriai vykdė su pandemijos valdymu susijusius viešuosius pirkimus.

„Mes patekome į tikrinamųjų sąrašą, tikrino mūsų pirkimą dėl respiratorių. Pažeidimų nenustatyta, tik buvo pateiktas pastebėjimas, kad ateityje tiekėjus reikėtų viešai tikrinti“, – teigė V. Marcinkevičienė.

Pastebėjimas buvo dėl to, jog Klaipėdos savivaldybės respiratorius pirko iš baldų įmonės, o ne kokios bendrovės, susijusios su medicina.

„Situacija buvo tokia, kad konkuravo ne tiekėjai, o perkančiosios organizacijos, kuri greičiau nusipirks, todėl ir buvo ieškoma įvairiausių kelių, kas galėtų pristatyti reikiamas prekes. Tikrai nebuvo žiūrima, ar tiekėjai užsiima baldų gamyba, ar kokia kita veikla. Rūpėjo rezultatas – kuo skubiau įsigyti reikalingų prekių kuo geresne kaina“, – pabrėžė V.Marcinkevičienė.

Antikorupcijos komisijos narė Judita Simonavičiūtė konstatavo, jog ne savivaldybės administracijai reikėtų teisintis, ar skaidriai vykdė viešuosius pirkimus, o įstatymų leidėjai turėtų atitinkamai patobulinti teisės aktus.

„Kadangi tokia situacija visoje šalyje buvo pirmą kartą, tai gal kažkas išvadas padarys. Mes Klaipėdoje jau esame turėję ir paukščių gripą, ir sprogimą Liepų g. 11 name, kai per naktį reikėjo visus žmones iškraustyti, turėjome ir gaisrą Kuršių nerijoje. Pirmosios paros yra pačios sudėtingiausios, kai reikia spręsti čia ir dabar, o instrumentų, kaip greitai nusipirkti prekes ar paslaugas nėra. Manau, jog savivaldybės administracijos direktoriui turėtų būti suteikta teisė ektremalioje stuacjoje laisvai disponuoti tam tikra suma. Tik aišku, turi būti kontrolės mechanizmas, kaip įvertinti, ar teisingai pasielgta. O dabar išeina taip, kad savivaldybės administracija teisinasi, o antikorupciniu požiūriu labai greitai į lankas galima nuvažiuoti“, – kalbėjo J. Simonavičiūtė.

Jos mintims pritarė ir kiti komisijos nariai. Tačiau jie taip pat vieningai sutarė, jog Klaipėdos savivaldybės Centralizuotas vidaus audito skyrius turėtų atlikti visų su pandemijos valdymu susijusių viešųjų pirkimų auditą.

„Jo reikia išsklaidyti abejones, jog kažkas buvo padaryta negerai“, – teigė S. Budinas.