Klaipėdos politikai prašys Vyriausybės, kad ji atsižvelgtų į uostamiesčio gyventojų apklausos rezultatus ir neplanuotų geležinkelio plėtros Girulių miške. Tačiau ketinimų aktyviai įsitraukti į planavimo veiksmus kol kas atsisakyta.
Beveik 15 tūkst. klaipėdiečių pasisakė už tai, kad Pauosčio kelynas Girulių miške nebūtų plečiamas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Žinia, klaipėdiečių apklausa, kai žmonių buvo klausiama, ar jie pritaria Pauosčio geležinkelio kelyno plėtrai Melnragės-Girulių miške, vyko beveik du mėnesius, nes tris kartus buvo pratęsta. Tačiau ji vis tiek laikoma neįvykusia, nes nuomonę joje pareiškė beveik 15 tūkst. žmonių, o reikėjo, kad pasisakytų apie 19 tūkst. klaipėdiečių. Absoliuti dauguma apklausoje dalyvavusių žmonių pasisakė prieš geležinkelio plėtrą Girulių miške.
Nors apklausa oficialiai ir neįvyko, praėjusių metų gruodžio mėnesio taryboje buvo pristatytas sprendimo projektas – reakciją į vykusią apklausą.
Jam pritarus, miesto taryba būtų nusprendusi „teikti Vyriausybei Klaipėdos miesto gyventojų apklausos rezultatus ir prašyti atsižvelgti į 15 000 gyventojų išsakytą nuomonę, kad geležinkelių plėtra nebūtų planuojama Klaipėdos Girulių miške“.
Sprendimo projekte taip pat buvo numatyta, kad miesto taryba nusprendžia prašyti Vyriausybės, kad ji užtikrintų Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų dalyvavimą Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros galimybių analizės procedūrose, kurias atlieka AB „Lietuvos geležinkeliai“, o vėliau Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius šiuo analizės rezultatus pristatytų miesto tarybai.
Tačiau kai kuriems Klaipėdos miesto tarybos nariams užkliuvo, jog toks sprendimo projektas buvo pateiktas tik likus parai iki posėdžio. Todėl esą nebuvo įmanoma suspėti pateikti pastabų, pasitarti su bendruomenėmis.
Frakcijos „Už ateities Klaipėdą“ vardu jos pirmininkė Elida Mantulova paprašė visus svarstymus mėnesiui atidėti, kad siūlymus dėl parengto sprendimo projekto galėtų pateikti visų frakcijų atstovai, bendruomenės.
Miesto tarybos narių dauguma balsavo už tai, kad šis klausimas iš naujo būtų svarstomas kitame posėdyje.
Sausį šis klausimas svarstytas nebuvo, o kitą savaitę vyksiančio miesto tarybos posėdžio darbotvarkėje jis jau yra. Ketvirtadienį jį nagrinėjo ir Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.
„Dabar sprendimo projekte liko tik vienas punktas – teikti Vyriausybei apklausos rezultatus ir prašyti atsižvelgti į gyventojų nuomonę. Šio sprendimo projekto aptarimuose su frakcijų pirmininkais, nuspręsta jį skaidyti į dvi dalis. Pirmiausia teikti Vyriausybei gyventojų apklausos rezultatus, o dėl kitų klausimų, kurie yra susiję su Seimo nutarimo koregavimu, specialiųjų planų korekcijomis, šiuo metu nesvarstyti, nes nepavyko pasiekti susitarimo“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narys Arūnas Tuma teiravosi, tai kam toks sprendimas, koks yra dabar, išvis reikalingas, kur jis atsidurs.
„Jei apklausa būtų įvykusi, tai pagal įstatymą miesto taryba turi priimti sprendimą svarstytinu klausimu. Jei pamodeliuotume situaciją, koks galėtų būti sprendimas, tai visi sprendimai dėl geležinkelio plėtros yra susiję su valstybės, o ne savivaldybės kompetencija. Todėl ir sprendimas yra toks – kreiptis į Vyriausybę, į kompetentingą instituciją, kad ji atsižvelgtų į gyventojų nuomonę. Be to, pati Vyriausybė, planuodama teritorijas, turi konsultuotis su visuomene“, – teigė A. Kačalinas.
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam sprendimo projektui.
Klaipėdos politikai, ypač Grubliauskas su svita, niekada pernelyg aktyviais veiksmais, kas liečia gamtosaugą, ir nepasižymėjo, tai nieko nuostabaus. Iš esmės Klaipėdai trūksta lyderystės, norime, kad Vyriausybė už mus nuspręstų. Ačiū valdžiai už tai, kad nedaro aktyvių veiksmų – taip ir gyvenam, neaktyviai…