Prezidentūrai pranešus, kad šios Vasario 16-osios proga prezidentas Gitanas Nausėda ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorę Bronislavą Lauciuvienę, kai kurie miestelėnai mano, kad ši žinoma klaipėdietė neturėjo gauti apdovanojimo dėl teismuose narpliotos viešbučio istorijos.
Tačiau Prezidentūra aiškina, kad „atitinkamos institucijos kliūčių apdovanoti B. Lauciuvienę nenustatė”.
Bronislava Lauciuvienė
Istorija atsidūrė teismuose
UAB „Pelėda“, kurios vienintele akcininke tada buvo tuometinio Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Igno Lauciaus žmona B. Lauciuvienė, 2003 metais nusipirko dalį jos vadovaujamos bibliotekos kieme esančio sklypo Tilžės gatvėje ir pasistatė jame viešbutį. Klaipėdos prokuratūros teigimu, šiose ūkinėse operacijose dalyvavo ir jų sūnus, Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius, buvo rašoma 2009-ųjų vasarį 15min.lt paskelbtoje publikacijoje.
Skelbta, kad šių darbų metu dingo savivaldybei nuosavybės teise priklausantis garažas, stovėjęs dabartinėje minimo viešbučio vietoje.
Nors įstatymas draudė privatizuoti sklypus senamiestyje, buvusi Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė leido parduoti šį sklypą už 78 144 litus, išsimokant per 10 metų.
2008 metų gruodį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija buvo nusprendusi, kad B. Lauciuvienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nes nevykdė jame nustatytos prievolės vengti interesų konflikto – 2003 m. kaip Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė pasirašė sutartį su savo bendrove „Pelėda” dėl bibliotekai priklausiusio ūkinio pastato nugriovimo. Visgi 2009-aisiais Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino B. Lauciuvienės skundą dėl tokio sprendimo – komisijos sprendimas panaikintas dėl suėjusio senaties termino.
Tuo metu viešbučio statybų istorija po prokuratūros kreipimosi buvo nukeliavusi iki Aukščiausiojo Teismo.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausį panaikino Klaipėdos apskrities viršininkės sprendimus, pripažino negaliojančia sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė dvišalę restituciją, priteisdamas iš valstybės 78 144 Lt UAB „Pelėda“ ir grąžindamas valstybės nuosavybėn minėtąjį sklypą. Buvo panaikintas ir statybos leidimas, detalusis planas. Apeliacinis teismas nutartį buvo pakeitęs tik tiek, kad sumažino UAB „Pelėda“ priteistą sumą iki 70 998 Lt.
2012 m. gruodį Vilniaus apygardos teismas priėmė dar vieną nutartį, kuria B. Lauciuvienės bendrovė per 30 mėnesių buvo įpareigota pertvarkyti viešbučio pastato projektą ir gauti naują statybos leidimą, o to nepadarius – nugriauti statinį. Tokį sprendimą patvirtino ir Aukščiausiasis Teismas.
Įkvėpė pasakėčiai
„Turbūt nusiunti į Prezidentūrą kandidatūrą ir netikrina, gali gauti apdovanojimą be problemų”, – taip žinią apie B. Lauciuvienės apdovanojimą įvertino „Atviros Klaipėdos” skaitytojas Robertas, priminęs minėtąją istoriją su viešbučio sklypu ir jo statybomis.
Pasak vyro, ši istorija įkvėpė jį sukurti pasakėčią.
„Gyveno karta sumani bibliotekininkė Bronislava. Apsupta išminties sklidinų knygų, nuobodžiaudama žiūrėjo pro Kanto bibliotekos langą ir mąstė, kokių čia gerų darbų nuveikus Lietuvai. Žiovaudama paskambino draugei V. Lukošienei: – Alio? Labas,taip nyku toj Klaipėdoj, jokio veiksmo, jokio turizmo. Vyras kažkaip pradėjo žiūrėti į mane, kaip į bibliotekos knygų žiurkę. Nuobodi, sako, tapai. Aš va prokuroras, o tu ką stulbinančio Lietuvai nuveiksi? Reikia kažko imtis, o tai, žiū, kokia jauniklė nuvilios. Susikrimto draugė V. Lukošienė. Paskambino kitądien Bronislavai ir sako: – Bronyte, yra du variantai: arba grožio konkursą turi laimėti arba gaut valstybinį Riterio kryžių. Vyras ir sūnus prokurorai, o tu kaip vargšė giminaitė šalia jų atrodai. Imk pusę bibliotekos kiemo, statyk viešbutį, skatink turizmą. Kaina kokia? Aiiii, kai galėsi, tada ir sumokėsi po truputuką. Nejau spausiu tave. Kaip tarė dvi draugės, taip ir padarė. Pastatė viešbutį bibliotekos kieme, pradėjo į Klaipėdą plūsti turistai, suklestėjo ekonomika, ėmė grįžti emigrantai. Ir po tokių didelių nuopelnų Lietuvai išaušo lemtinga 2021 metų vasario 16-oji, ir įteikė prezidentas Kanto bibliotekos pelenei Riterio kryžių”, – savo kūriniu pasidalino skaitytojas.
Pasiūlė buvęs ministras
Prezidento komunikacijos grupė „Atvirą Klaipėdą” informavo, kad B. Lauciuvienės kandidatūrą apdovanojimams pasiūlė buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
„B. Lauciuvienės kandidatūra buvo apsvarstyta Apdovanojimų taryboje. Nustatyta tvarka tikrinant kandidatūras atitinkamos institucijos kliūčių apdovanoti B. Lauciuvienę nenustatė”, – į klausimus, ar Prezidentūrai buvo žinoma bei vertinama bibliotekos vadovės bendrovės viešbučio statybų istorija, atsakė Komunikacijos grupė.
ATNAUJINTA. Pasirodžius šiai publikacijai Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru šiuo metu dirbantis Justas Laucius raštu informavo, kad jokiose ūkinėse operacijos, susijusiose su sklypu Klaipėdoje, Tilžės gatvėje ir viešbučio statyba jis nei 2003 metais, nei anksčiau, nei vėliau nedalyvavo, kaip teigiama dar 2009 m. vasarį paskelbtoje portalo 15min.lt publikacijoje.
„Klaipėdos apygardos prokuratūra nėra atlikusi jokių mano veiksmų teisėtumo vertinimo nei dėl straipsnyje minimos istorijos, nei dėl kitų klausimų. <…> Straipsnyje paskleista tokia žinia apie mane visais joje išdėstytos informacijos aspektais neatitinka tikrovės”, – teigia prokuroras.
Kaip ten bebūtų, tokie dalykai miestui garbės nedaro.
Seniai zinoma, kad klaipedos prokurorai yra korumpuoti. Todel Uzstoja saviski. Musu prezidentui seniai reikia susimastyti ar toje vietoje jis dirba. Sneka nusisneka su zmonele. Toleruoja korumpuotus prokurorus. Absurdo salis. Tik geda daro
Čia jau verda savas klanas. Darbuotojų išnaudotoja siekianti sau naudos. Ar nereiks atimti ta ordiną ir skirti tikrai nusipelniusiam piliečiui?
Baisu ir skaityti, vien tik melas, nesaziningi visada laimi ir turi daugiau uz visus, B. Lauciuviene žmonių įsnaudotoja, baisi boba, net nesinori daug rasyti, bijau pratrukti, apeikite ta vieta Tilzes gt.
Tikiuosi kad, gerbiamas Tapinas pasigaus šią istoriją.
Sava hėbra, o gal gitanis ko nors bijo tai ir papirkinėja
Tikrai tokios mintys kyla. O Lukošienei, buvusiai Klaipėdos apskrities viršininkei, turbūt irgi geriau buvo nesusipykti su prokurorais. Kažkaip keistai ji tada ” išsivyniojo” iš kaltinimų. Ranka ranką plauna?
Tikrai nesupranta daugelis ( kiek girdėjau) už ką šiai ” blatnai” poni medalis? Nebent dar sykį parodo, koks Lietuvoje ( o ypač Klaipėdoje?) iškreiptas požiūris į nuopelnus , apdovanojimus, pagaliau, ir į darbą, darbuotojus.
Kažkaip niekuo pridedi nesistebėti. Dingę nuosavybės dokumentai iš savivaldybės (beje dingo ir susiję su sklypu šalia Mokyklos tilto kur nugriovė namo likučius savivaldybės lėšomis, o po to sklypą privatizavo ), na buvusi apskrities viršininkė lyg ir Skautų gatvėje gyvena (ar gyveno) – nusipelnė žmogus. Jaunimo bibliotekos dalies privatizacija Tilžės gatvėje – istorija už kurią tikrai verta duoti medalį. O gal ir sūnus pasistengė – prokuroras gi Vilniuje, Prezidento komanda patikrino – „savas žmogus” ir ordinas šati Jums už nuoplenus. O man įdomu ar sąjūdininkai Varkalis, Praleika, kultūrininkai Tamošiūnas, Genys, Benas Šarka, Grajauskas, kapitonai Vizbaras, Paulauskas ir kiti, mokslininkas Oleninas, buvę merai Čepas, Vasiliauskas, Taraškevičius, verslininkai remiantys miesto kultūrą (Lydnugaris, Kuzmarskis (už Merdianą), treneriai Juškėnas ar Maksvytis yra gavę nors kokį medalį ar bent pagyrimo raštą? Iš klaipėdiečių lyg ir yra gavę apdivanojimus Povilas Gaidys, Olga Žalienė, Kochanskytė, Žulkus , Aleknavičius.
Taraškevičiui medalio poreikį užgožia pajamos dividendais iš statybų verslo . Olgos naujasis tikslas greičiausiai kur miesto centre tanką pastatyti.
Ar tai pilna istorija? Kiek pamenu, prieš kokius 10 metų sūnus Justas Laucius buvo gavęs medalį ar ordiną už kažkokios garsios bylos tyrimą ir teisę gauti žemės sklypą gyvenamojoje vietoje. Po studijų baigimo J.Laucius visada dirbo, gyveno ir iki šiol gyvena Vilniuje. Tačiau pareiškė norą sklypą gauti Klaipėdoje, neva žada čia gyventi. Sklypas jam buvo suteiktas. Dėl to vyko bylinėjimasis ir teismas „nusprendė” J.Lauciaus naudai. Šioje byloje figūravo ta pati Lukošienė. Taigi kaip matome, garbus prokuroras sklypą Klaipėdoje gavo, bet negyveno ir negyvena 🙂 Žurnalistai galėtų pasidomėti ar šis sklypas už nuopelnus „neatsirado” šalia šiame straipsnyje aprašomos bibliotekos Tilžės. g. Tai tiek apie prokuroro „sąžiningą” ketinimą gyventi Klaipėdoje ir tuo naiviai patikėjusi teismu, kuris berods turėjo spręsti ne apie ketinimus, o apie faktinę prokuroro gyvenamąją vietą skiriant sklypą.
Varkalis? Tai kad jis durnas – nei vagia, nei meluoja. Tokie pas mus ordinų negauna.
Visa Laucių šeima žinojo, kad „skambės” ši korupcinė istorija (kitos panašios skamba kituose kontekstuose) – bet taip norėjo „ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi” :).
Na ir ką tu padarysi žmogui – indėnai irgi norėjo „blizgučių”, kad ir kas juos dovanojo – bet čia matyt atvirkščiai dabar vyksta, išsivalo rašančio jaunimo smegenys nuo pensininkų marazmo. Tik kaip tas mūsų vidutinio amžiaus Daukanto aikštės „dovanotojas” – gimines apdovanoja pareigomis ir kitiems negaila 🙂 – inkaras naujų laikų politikoje – pasirodo.
Prezidentūra eilinį kartą sumalė š….