Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojami įdomūs faktai.

Šįkart muziejus supažindina savo fonde saugomu virviniu lotu.

„Šiandieniniai laivai plaukioja apginkluoti sudėtingais navigaciniais prietaisais, kurių tikslūs rodmenys įgulai leidžia nedvejoti dėl savo padėties erdvėje, dugno gylio, laivo greičio ir t.t. Įsivaizduokite XVI a. per tirštą rūką laivu neramiai slenkančius jūreivius – jokio echaloto užfiksuoti kintančiam dugno reljefui, nieko, kas įspėtų apie artėjančias kranto uolas. Vietoj to dažnais intervalais už borto buvo metama tam tikru atstumu sužymėta virvė su svarmeniu jos gale – virvinis lotas. Svarelio galas dažnai būdavo įgaubtas, o ertmė pripildyta kokios nors klampios medžiagos, pavyzdžiui, taukų. Atsimušęs į dugną svarelis atgal į viršų „pargabendavo“ dugno nuosėdų pavyzdžių. Suskaičiavus per kiek žymų lotas paniro būdavo galima nustatyti gylį, o dugno nuosėdų pavyzdžiai patyrusiems jūreiviams taip pat padėdavo suprasti kaip arti kranto esama ir net nustatyti apytikslę geografinę vietovę. Panašiu principu senovėje matuotas ir laivo greitis. Tam naudotas virvinis lagas – ant ritinio suvyniota mazgais sužymėta virvė ir gale pyrago ar picos gabalėlį primenanti medinė plokštelė švinu sutvirtinta viena kraštine. Mazgai ant virvės buvo sunerti kas 14,6 metrų. Vienas jūreivis iš laivugalio nuleisdavo į vandenį lago galą, o kitas su smėlio laikrodžiu skaičiuodavo kol praeis pusė minutės. Kiek per tą laiką mazgų išsivyniodavo – toks ir laivo greitis. Nors ir neklausėte – tai kartu ir atsakymas, kodėl jūreiviai laivo greitį matuoja mazgais. Vienas mazgas yra lygus 1,852 kilometrams per valandą”, – rašoma Jūrų muziejaus gide „Jūros istorijos“, kurio autorė – Kristina Sadauskienė.