Man keista, kad senamiesčio verslininkai priešinasi tam, kad į senamiestį galėtų atvažiuoti daugiau klientų automobiliais. Ir ką gali duoti nemokamas parkavimas pietų metu, jeigu statymo vietos ir taip užimtos? Juk brangesnio parkavimo esmė yra ta, kad kuo daugiau automobilių galėtų pasinaudoti parkavimo vietomis per laiko tarpą! Automobilių dėl didesnio stovėjimo vietų apyvartumo gal net kiek ir padaugėtų, nebeliktų nereikalingo važinėjimo teritorijoje ieškant laisvos parkavimo vietos. Žinodamas, kad atvažiavęs visada rasiu vietą prisiparkuoti ir man ten tikrai reikia važiuoti automobiliu (ir nėra kitų patogesnių alternatyvų), tada ir važiuosiu ten automobiliu.

Aš kaip vienas iš miesto centro verslininkų, kuris naudojasi susisiekimui ne tik automobilį, bet dažnai važiuoju į senamiestį dviračiu arba einu pėsčiomis, pritariu didesniems parkavimo mokesčiams Klaipėdos senamiestyje ir miesto centre, kur tų parkavimo vietų nėra daug ir jų turi būti mažinama, skiriant daugiau vietos dviračių takams ir kitoms darnaus judumo priemonėms.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tai yra logiškas sprendimas, bet turi būti išpildytos kelios sąlygos, kad žmonės tuo patikėtų ir nesipiktintų, o vietiniai verslai nebūtų žlugdomi:

1. Būtina pasiūlyti alternatyvas greitam susisiekimui (viešasis transportas ir dviračiai/paspirtukai), t.y., senamiestį ir centrą pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams, ko iki šiol nepadaryta (žmonės nėra kvaili ir jie mato, kad čia nėra dviračių stovų, – net atvažiavus į Klaipėdos savivaldybę dviračius tenka rakinti prie laiptų turėklų, o ką daryti savivaldybės darbuotojams, kurie neturi saugios dviračių parkavimo aikštelės?). O akmeninis brukas senamiestyje neskatina čia atvažiuoti dviračiais ar paspirtukais, vaikščioti pėsčiomis. Apie neįgaliuosius su vežimėliais net nėra ko kalbėti (dangų keitimo projektai yra sveikintinas dalykas, bet neteko girdėti apie dangų pritaikymą dviratininkams esamuose ir numatytuose dviračių takuose Tiltų g. ir Turgaus g., todėl dabar pėstieji ir dviratininkai/paspirtukininkai yra suplakti į krūvą siauruose šaligatviuose su granitinėmis plokštėmis).

Gal ir patys restoranai galėtų įsirengti dviračių stovus, jeigu jie nori klientų srauto. Bet miestas turi pasirūpinti, kad į senamiestį būtų saugu, patogu ir miela atvažiuoti dviračiais, o ne dardėti išsiklaipiusiais akmenimis kaip yra dabar ar važiuoti kartu vienoje juostoje su autobusais. Senamiestis turi būti patrauklus jame būti visiems, kad vaikštant su vaikais pėsčiomis nereikėtų bijoti, jog ant tavęs užlėks koks beprotis su e.paspirtuku ar dviratininkas.

2. Reikia pigesnio parkavimo alternatyvos automobiliams prie senamiesčio, pavyzdžiui, „Maxima” tipo stovėjimo aikštelė piliavietėje, kuri iki šiol būdavo pustuštė, o senamiestis prigrūstas automobilių. Manau, kad šioje vietoje miestas galėtų daryti kompromisą ir parkavimo mokestį šioje aikštelėje palikti tokį patį kaip buvo anksčiau (mėlynoji zona), nes kitu atveju ta aikštelė ir toliau bus pustuštė. Tokios parkavimo aikštelės reikalingos tiems, kurie nori priparkuoti automobilį pusdieniui ar visai dienai, bet tokie tokie automobiliai neturėtų užimti vietų brangiose senamiesčio vietose.

3. Būtina mažinti skaičių privilegijuotųjų, kurie turi išimtis ir gali nemokamai parkuoti savo automobilį prie namų ir įstaigų, taip užimdami brangias viešąsias erdves, kurios galėtų būti panaudotos mokamam parkavimui ar dviračių infrastruktūros įrengimui.