Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) ėmėsi eksperimento, kad netolimoje ateityje perpildytus konteinerius klaipėdiečiai pamirštų visiems laikams – į konteinerio vidų įmontuojamas daviklis, išmatuojantis ir skaitmeniniu būdu pranešantis, kiek konteineryje yra atliekų. Pagal šiuos duomenis, galima stebėti ir valdyti atliekų vežėjų darbą, nukreipti šiukšliavežes ten, kur konteineriai jau užpildyti arba artipilniai.
Šiuo metu Klaipėdoje tūrio davikliai sumontuoti į 18 pusiau požeminių konteinerių. Daviklių duomenys belaidžiu ryšiu siunčiami į valdymo kompiuterį, o programinė įranga rodo užpildymo kiekį – pažymi konteinerius atitinkama spalva, prognozuoja kada konteineris bus pilnas.
„Labai patogus ir progresyvus įrankis. Tiksliai galime nustatyti, ar tikrai vežėjas pagal grafiką ištuštino konteinerį. Galime stebėti ir kaip greitai užpildomas konteineris. Tai vertinga informacija sudarant išvežimo grafikus, parenkant didesnio ar mažesnio dydžio talpas, analizuojant sezoniškumo įtaką atliekų susidarymui, planuojant ar koreguojant vežėjo maršrutus“, – pranešime cituojama Ramunė Šličienė, KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.
Kol kas dvi skirtingus daviklius tiekiančios bendrovės uostamiesčio atliekų sistemos administratoriui leido nemokamai naudotis ir susipažinti su šia technologija. KRATC planuoja, kad Klaipėdoje pabaigus statyti naujus pusiau požeminius konteinerius juose bus instaliuojami tūrio davikliai, o naujame atliekų vežėjo kontrakte numatyta galimybė apmokėti už paslaugą pagal realų konteinerių tuštinimą, operatyviai suplanuojant maršrutus pagal daviklių duomenis.
Eksperimentiniai davikliai sumontuoti tiek į uostamiesčio komunalinių, tiek į išrūšiuojamų antrinių žaliavų konteinerius, nes dėl popieriaus ir plastiko konteinerių ištuštinimo sulaukiama daugiausia skundų.
„Pasitaiko situacijų, kad gyventojai skundžiasi perpildytu popieriaus konteineriu, o nusiuntus į vietą vežėjo mašiną paaiškėja, kad konteineris tuščias, tik jo anga užkimšta pakuote bandant per jėgą įgrūsti didžiulę kartono dėžę. Sunkiasvorė mašina važiavo, teršė orą, gadino kiemo dangas, darbuotojai beprasmiškai eikvojo laiką. O būtų pakakę pasiųsti vieną specialistą ar susisiekti su namo administratoriumi ir pašalinti kliūtį“, – pasakojo R. Šličienė.
Tokiu atveju konteinerio tūrio davikliai būtų aiškiai parodę problemą ir padėję ją išspręsti pigiausiu būdu.
Specialistė, pabrėžė, kad pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką antrinių žaliavų konteinerių pastatymu, priežiūra ir tuštinimu turi rūpintis gamintojų – importuotojų organizacijos. Tad daviklių įrengimas priklausytų tik nuo verslo kuruojamų organizacijų geranoriškumo. Bet, vardan tvarkos kiemuose, KRATC, kaip viso miesto atliekų sistemos administratorius, siūlys tūrio daviklius įmontuoti ir rūšiuojamų atliekų konteineriuose.
Visgi, didžiausią daviklių ekologinę ir ekonominę naudą KRATC specialistai įžvelgia reguliuojant konteinerių išvežimo dažnumą.
„Apie trečdalį atliekų mokesčių kainos sudaro išvežimo paslauga. Jeigu, remiantis daviklių duomenimis, pavyktų optimizuoti vežėjų maršrutus ir sumažinti konteinerių aptarnavimo skaičių bei atsiskaityti su vežėju už faktinį konteinerių ištuštinimą, šios paslaugos sąnaudos mažėtų ir naudą pajustų visi Klaipėdos rinkliavos mokėtojai“, – teigė R. Šličienė.
O kas nors valo konteirius po maišais? Ten taip pat kaupiasi šiukšles per maišų skyles ar pamiršus užrišti maišą, žurnalistai padarykit eksperimentą kai atvažiuoja šiusklevėžė ir istraukia maišą užmeskit akį į konteinerį.