Klaipėdos politikai nepasigailėjo žlungančio Klaipėdos verslo ir jam neištiesė dosnesnės pagalbos rankos. Be to, neatsižvelgta ir tai, jog nuo karantino ribojimų itin nukentėjo ne tik viešbučiai ir viešojo maitinimo įstaigos, bet ir sporto klubai.

Asociatyvi „Atviros Klaipėdos” archyvo nuotr.

Klaipėdos miesto tarybos posėdyje politikai ketvirtadienį svarstė, kokias nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčio lengvatas suteikti pandemijos paveiktam Klaipėdos verslui.

Klaipėdos savivaldybėje sudaryta darbo grupė analizavo, kaip verslas yra paveiktas, kiek jis nukentėjo. Po tokios analizės ir diskusijų gimė miesto tarybos sprendimo projektas, jog visoms įmonėms, kurios patenka į Valstybės mokesčių inspekcijos sudaromą nuo pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašą, taikyti visų trijų mokesčių 10 proc. lengvatą už šiuo metus, o viešbučiams ir maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms – 40 proc.

Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė politikams pateikė skaičius, jog uostamiestyje, šios dienos duomenimis, yra 4354 įmonės, įtrauktos į nuo pandemijos nukentėjusiųjų sąrašą. Iš jų – 113 yra viešbučiai ir viešojo maitinimo įstaigos.

Visiems nukentėjusiems verslams siūlomos mokesčių lengvatos miesto biudžetui esą kainuos apie 530 tūkst. eurų negautų pajamų.

„Šis pagalbos priemonių paketas buvo pristatytas Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmams, Klaipėdos pramoninkų asociacijai. Tema yra jautri, todėl diskusijų tikrai buvo, bet pasiūlymų kažką keisti, didinti, įvesti naujų priemonių nesulaukėme“, – teigė K. Petraitienė.

Kai šis sprendimo projektas buvo svarstomas Finansų ir ekonomikos komitete, jo narys Saulius Budinas pasiūlė viešbučiams ir maitinimo paslaugų įmonėms taikyti ne 40, o 50 proc. lengvatą.

Komitetas šiam siūlymui pritarė, tačiau dėl jo galutinai turėjo apsispręsti miesto taryba.

„Šis siūlymas papildomai kainuotų 47 tūkst. eurų. Šiam siūlymui nesame linkę pritarti ir todėl, kad reikėtų atkreipti dėmesį į pajamų surinkimą, Šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, šių mokesčių jau yra surinkta 26 proc. mažiau“, – aiškino K. Petraitienė.

Miesto tarybos narė Alina Velykienė domėjosi, kodėl didesnė mokesčių lengvata siūloma taikyti viešbučiams ir kavinėms, o sporto klubai, kurie per karantiną taip pat yra visiškai uždaryti, pamiršti.

„Darbo grupėje apsispręsta išskirti svetingumo sektorių. Be to, rėmėmės ir Klaipėdos universiteto mokslininku atliktu tyrimu, kad per pirmąjį karantiną labiausiai nukentėjo svetingumo sektorius“, – paaiškino K. Petraitienė.

Tačiau A. Velykienė ir paprašė, ir pasiūlė, jog Klaipėdos savivaldybė išnagrinėtų sporto klubų situaciją ir galbūt pateiktų sprendimo projektą jiems suteikti daugiau mokesčių lengvatų, o ne 10 proc.

Miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus teiravosi, ar savivaldybės administracija skaičiavo, kiek verslų gali žlugti, nes galbūt jiems reikėtų taikyti ir 100 proc. lengvatą, kad tik jie išliktų ir toliau galėtų mokėti mokesčius.

„Mes neturime duomenų apie įmonių pajamas, apyvartas, patiriamus duomenis. Mes vertiname tik tuos nukentėjusiųjų sąrašus, kuriuos mums pateikia VMI“, – teigė K. Petraitienė.

„Matau, kad savivaldybė neturi, nemato bendros padėties, kiek verslas yra nukentėjęs. Manau, kad ne toks principas – skirti 40 ar 50 proc. lengvatą turėtų būti. Administracija turėtų žinoti visą realią situaciją. Nes dabar kaišiojame tai valgyklas, tai sporto klubus. Mes dabar vertiname tik atskirus mažuosius verslus, bet nevertiname didžiųjų, pavyzdžiui, „Akropolio“, kurie irgi dar nežino savo ateities, tik kol kas tyli. Visumos mes nežinome ir tai labiausiai baugina“, – kalbėjo miesto tarybos narė Judita Simonavičiūtė.

Ir nors, regis, visi politikai suprato, kad viešbučiams ir maitinimo įstaigoms šiuo metu yra ypač sudėtingas laikotarpis, tik 12 miesto tarybos narių balsavo už tai, kad jiems taikyti 50, 0 ne 40 proc. mokesčių lengvatą, penki buvo prieš, o 10 susilaikė, tad didesnei paramai nebuvo pritarta.

Miesto taryba nusprendė, kad visi nukentėję verslai šiemet galės mokėti 10 proc. mažesnius nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčius, o viešbučiai ir kavinės – 40 proc.

Politikai ketvirtadienį taip pat pritarė, kad ir šiemet visus metus nebūtų renkama vietinė rinkliava už prekybą ir paslaugų teikimą viešose vietose. Dėl to miesto biudžetas esą praras apie 60 tūkst. eurų.