Klaipėdos miesto valdančioji dauguma pateikė sprendimą miesto tarybai, siūlantį net keletą kartų didinti parkavimo rinkliavas Klaipėdos mieste. Kokie pagrindiniai motyvai tokiam žingsniui?

Projektą pristatantys miesto vadovai teigia, kad toks parkavimo rinkliavų padidinimas leistų padidinti miesto biudžetą maždaug vienu milijonu eurų, o taip pat skatintų žmonių judumą dviračiais, parkuojami automobiliai netrukdytų praeiti pėstiesiems, važinėti dviračiais mieste, būtų galimybė pasinaudoti viešuoju transportu, mažėtų miesto transporto sukeliama tarša. Taip pat bandyta lyginti Klaipėdos parkavimo problemas su Vilniaus ir Kauno miestų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Apie viską nuo pradžių.

Pateikta medžiaga apie parkavimo situaciją Klaipėdoje pakankamai gerai parodo kaip parkavimo sistema veikia šiuo metu. Ar gerai ar blogai kiekvienas turime savo nuomonę. Tačiau surinktų duomenų išvados ir interpretacijos, paskatinusios daryti pokyčius, tikrai kelia daug abejonių.

Pirmiausia nepriimtinai atrodo tai, kad rinkliavų padidinimas numatomas net keletą kartų ir tai ruošiamasi daryti rimtos ekonominės krizės, sukeltos koronoviruso pandemijos, metu. Ar teko girdėti, kad sunkmečio laiku civilizuotos šalys apkrautų savo piliečius papildomais mokesčiais?

Teiginys, kad padidintos parkavimo rinkliavos leis surinkti į miesto biudžetą papildomą milijoną nėra visiškai teisingas. Žmonės tokiais atvejais išlaidų vengia. Bet ar to milijono trūksta?

Kalbant apie miesto biudžetą, 2019 metais nebuvo panaudotas apie 31 milijonas, o 2020 metais – maždaug 20 milijonų eurų. Matematika paprasta – pinigų biudžete buvo daugiau, nei panaudota. Kaip sakė vienas klasikas – „Kisa, kam tau pinigai, jei neturi fantazijos kaip juos išleisti“?

Ar ženkliai apmokestintas parkavimas padidins judumą dviračiais? Labai džiugu matyti vis daugiau klaipėdiečių, minančių dviračio pedalus. Sutikite, šiam pomėgiui reiktų labiau sutvarkytos miesto infrastruktūros. Kas važiavote dviračiu senamiesčio gatvėmis, tikrai suprasite ką noriu pasakyti. Ar su dviračiu galime važiuoti visais metų laikais, ar tikrai galėsime saugiai, nekliudant kitiems juos palikti prie kavinių, restoranų ar teatro? Ir ar tikrai į teatrą važiuosime dviračiais? Ar šeima su keliais mažamečiais vaikais galės dviračiais pasiekti paplūdimio teritoriją, ar vis dėlto teks važiuoti automobiliu ir mokėti iki penkių kartų didesnes rinkliavas?

Mieste nėra viešojo transporto, kuris užtikrintų autobuso važiavimo dažnį kas penkias ar net dešimt minučių. Tokios viešojo transporto patogumo normos egzistuoja išsivysčiusiose Europos sąjungos valstybėse. Klaipėdos autobusuose nėra patogumų, skirtų pervežti dviratį. Pavyzdžiui, pablogėjus orui, o Klaipėdoje lietus gana dažnas svečias.

Raginimas palikti nuosavą automobilį ir važiuoti viešuoju transportu kelia nemažai abejonių ypač pandemijos laikotarpiu. Kas teiktų pirmenybę kelionei autobusu, kuriame keliauja didelės žmonių grupės, ir vežti savo vaikus vežimėliuose?

Beje, ir ekologine prasme viešajam transportui dar reikia stipriai pasistengti, kad taptų tikrai švariu aplinkai.

Čia kyla klausimas kaip yra vertinamas parkuojamo automobilio poveikis ekologijai? Rinkliavų didinimo iniciatoriai į šį klausimą neatsakė. Remiantis tokia logika, gal reiktų apmokestinti ir didžiųjų prekybos centrų parkavimo zonas?

Jei ne tik kalbėti, bet ir siekti iš tikrųjų ekologiškos Klaipėdos, tai Miesto tvarkymo skyriui tektų pradėti rūpintis pirmiausia gatvių valymu ir ne tik sniego. Mūsų miesto gatvių pakraščiuose kaupiasi purvas, kuriame gyvena gana platus elementų sąrašas iš Mendelejevo lentelės, o jam apsigyventi ant miestiečių plaučių užduotis nesunki.

Reiktų ne penkis metus vis diskutuoti apie intelektualių sankryžų įrengimą, o imti vieną kartą ir įrengti. Egzistuojanti miesto gatvėse „raudonojo šviesoforo“ banga (prieš sankryžą įsijungia raudonas signalas) padaro daug didesnę žalą ir jos jokiu būdu negali lyginti su priparkuoto automobilio poveikiu.

Jau kelios miesto valdžios vis giriasi iniciatyvomis „atgaivinti“ senamiestį. Miesto senamiestyje padidinus parkavimo rinkliavas tikrai nepritrauksim žmonių, o priešingai – jų bus dar mažiau. Jūrų muziejų ir delfinariumą lankantys žmonės skaičiuoja, kad nuvykti savu automobiliu į Smiltynę taps pigiau nei palikti automobilį Piliavietės parkavimo aikštelėje.

Ar Vilniaus bei Kauno miesto senamiesčių parkavimo problemas su Klaipėdos senamiesčio situacija lyginti teisinga? Tai tiesiog nepalyginami dalykai. Vilniuje apie Rotušę esančiose gatvėse ne tik, kad rasti vietos parkavimui, bet ir pravažiuoti yra beveik neįmanoma. Panaši situacija yra Kaune Laisvės alėjos aplinkinėse gatvėse. Kodėl? Ten sutvarkyti senamiesčiai yra didelės traukos centrai, o ar mes tokį senamiestį jau turime?

Rengiant tokio pobūdžio projektus reiktų apklausti ne tik Klaipėdos pramonininkus kaip nuspręsta pasielgti šįkart, bet visų pirma miestiečius, kuriems skaudžiausiai atsilieps toks „žongliravimas“ rinkliavomis.

Ne viskas, kas pateikta rinkliavų projekte yra blogai. Labai teisingai reaguojama į situaciją prie Parko gatvės rajono. Tačiau tik apmokestinimas rinkliavomis šioje vietoje situacijos taip pat nepakeis. Žmonės važiuoja į parką pasivaikščioti, pasportuoti, todėl problemą reikia spręsti kompleksiškai.

Savivaldybės administracija negirdėjo sakomų pastabų rinkliavų kėlimo klausimu miesto komitetuose iš opozicijoje esančių tarybos narių, nereagavo į siūlymus parkavimo rinkliavų programą labiau išnagrinėti, atsiklausti klaipėdiečių bei svarstyti šį klausimą metų gale. Tik aktyvių klaipėdiečių dėka Savivaldybės administracijos direktorius atsiėmė rinkliavų klausimą iš ketvirtadienio Tarybos darbotvarkės. Klaipėdiečiai paskutinėmis dienomis savo susirūpinimo kupinais laiškais ir juose aiškiai dėstomais argumentais užpildė miesto tarybos narių pašto dėžutes ir mums visiems įrodė, kad miestiečių vienybė Klaipėdoje vis dar pulsuoja ir jie turi tvirtą nuomonę.

Labai tikiu, kad pradėsim ieškoti kompleksinių sprendimų kaip išspręsti mieste esančias parkavimo problemas, kad ne atbaidytume, o pritrauktume klaipėdiečius ir miesto svečius lankytis senamiesčio zonose, mėgautis pasivaikščiojamais Dangės upės pakrante ar Jono kalnelyje, miesto simbolio – „Meridiano” – vaizdais, kavinių siūloma kava ar nuo uosto šiaurinio molo regimais saulėlydžiais.