Klaipėdos politikai žengė pirmą žingsnį atkurti unikalią galimybę klaipėdiečių namų šildymui naudoti žemės šilumą – geoterminę energiją. Miesto tarybos nariai vienbalsiai pritarė, jog Klaipėdos savivaldybė sutiktų perimti bankrutuojančios bendrovės „Geoterma“ turtą.
Vienintelė LIetuvoje geoterminė jėgainė „Geoterma” nebeveikia nuo 2017 metų. Martyno Vainoriaus nuotr.
Aukcionuose neatsiranda pirkėjų
Tokį pasiūlymą Klaipėdos savivaldybei pateikė ir „Turto bankas“, ir Finansų ministerija. Vienintelė Lietuvoje geoterminė jėgainė „Geoterma“ nebeveikia nuo 2017 metų. Ją bandyta aukcione parduoti už vieną eurą, tačiau pirkėjų neatsirado, nes bendrovė turėjo daug skolų. Todėl buvo paskelbtas jos bankrotas ir atskirai pardavinėjamas įmonės turtas, kurio rinkos vertė 2019 metais siekė beveik 4 mln. eurų. Didžiausią vertę turi geoterminio vandens gręžiniai ir jiems priskirta infrastruktūra.
Šio turto net keturiuose aukcionuose parduoti nepavyko, nes atsirado pirkėjų, todėl „Turto bankas“, kuris dabar valdo „Geotermą“, ir Finansų ministerija, kuriai yra įkeistas įmonės turtas, kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę siūlydami šį turtą perimti.
Vienintelė sąlyga – Klaipėdos savivaldybė turės sumokėti bankroto administratoriaus patirtas turto administravimo išlaidas, bet jos negali viršyti 200 tūkst. eurų
Savivaldybei perduodamo turto vertė, paskutiniojo aukciono duomenimis, siekia 2,9 mln. eurų.
Anot Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, dalį numatoma perimti turto ketinama perduoti bendrovei „Klaipėdos energijai“. Šis turtas yra šalia Lypkių rajoninės katilinės. Dabar šioje katilinėje yra didelio galingumo dujų katilas, kuris yra naudojamas tuomet, kai „Klaipėdos energija“ turi užtikrinti energijos tiekimą piko laikotarpiui arba tada, kai nepakanka iš nepriklausomų tiekėjų perkamos energijos.
„Klaipėdos energijai“ perduotume pagrindinį pastatą su jame esančia inžinerine infrastruktūra ir trimis vandens šildymo katilais. Jie ir turi didžiausią reikšmę. Šie trys katilai galėtų užtikrinti rezervinį šilumos kiekį ir „Klaipėdos energijai“ nebereikėtų investuoti į tą senąjį dujų katilą. Numatyta investicija buvo apie 800 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad į perimamus vandens šildymo katilus reikės investuoti apie 400 tūkst. eurų, kad jie galėtų tinkamai veikti“, – aiškino E. Simokaitis.
Pastatė už 20 mln. dolerių
Antroji perimamo turto dalis – geoterminio vandens gręžiniai su visa inžinerine infrastruktūra, anot E. Simokaičio, gali būti panaudojami moksliniams tyrimams ar atkurti geotermines kilpas ir išgauti bei panaudoti geoterminį vandenį.
Turto valdymo skyrius vedėjas pažadėjo jog per artimiausius mėnesius būtų parengtas veiksmų planas, ką daryti su vandens gręžiniais. Skubėti esą nebūtina, nes jų perėmimo procedūra užtruks apie metus.
„Lietuva turi gamtos dovaną – vakarų Lietuvos geoterminę anomaliją ir tai, kad ji yra labai svarbi galima spręsti iš to, kad pasaulio mokslas ir verslas tyrė geologinę situaciją ir nutarė, kad būtent šitoje geoterminėje anomalijoje reikia statyti energetinį objektą – geoterminę jėgainę. Žinome, kad plačiai vystoma vėjo, saulės energetika, bet Lietuva turi ir žemės šilumą. Lietuva tuo išsiskiria iš visų aplinkinių valstybių. Geoterminė jėgainė Klaipėdoje buvo pastatyta ne tik dėl palankios geologinės situacijos, bet ir socialinių veiksnių – šalia yra Klaipėdos miestas, didelis tokios energijos naudotojas. Kad tas objektas labai svarbus buvo aišku ir todėl, kad Pasaulio aplinkosaugos bankas skyrė 40 proc subsidiją įgyvendinti šitą objektą. Jis kainavo 20 mln. dolerių. Jis buvo kaip pavyzdinis objektas šitoje visoje zonoje ir turėjo būti demonstracinis ir kitoms valstybėms, kad jos matytų, kaip jis dirba ir galėtų įgyvendinti geoterminius projektus. Dabar tiek lenkai, tiek vokiečiai sėkmingai vysto šitą geoterminės energetikos sritį“, – miesto tarybos posėdyje kalbėjo Lietuvos geotermijos asociacijos vadovas Feliksas Zinevičius.
Jis priminė, jog „Geoterma“ pradėjo veikti 2000 metais, o 2017 metais, nors veikė, buvo sustabdyta.
„Tuo metu „Geotermoje“ vyko du mokslinai projektai, jie taip pat buvo nutraukti ir Lietuva turėjo maždaug 0,5 mln. eurų nuostolį. Šiandien yra istorinė diena, tai yra didžiulės galimybės mokslui. Prašau nesužlugdyti energetikos krypties. Mes turime visas galimybes“, – politikų prašė F. Zinevičius.
Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Andziulis domėjosi, kodėl mokslininkams taip ir nepavyko įrodyti „Geotermos“ unikalumo, naudos, kad šis objektas reikalingas.
„Taip jau susiklostė, kad pastatyta „Geoterma“, nors ji ir buvo tarp atsinaujinančių energijos išteklių, ji negavo jokių lengvatų ir į rinką buvo įmesta kaip eilinė katilinė. Visą tą laiką, kai jėgainė dirbo, jos veikla prisidėjo prie to, kad šilumos kaina Klaipėdoje buvo viena mažiausių Lietuvoje. Ji davė didžiulę naudą, Bet ji susidūrė ir buvo uždaryta dėl ekonominių priežasčių, nes ne paslaptis, kad ji buvo blogai valdoma, nors ją valdė valstybė – kelios ministerijos, Kai jėgainė prašė, kad būtų pastatytas biokuro katilas, nes reikėjo pašildyti išgaunamą vandenį, jos valdytojai atsisakė ir šito veiksmo nepadarė. O tada dujų kainos stipriai išaugo, šilumos gamyba tapo nerentabili ir „Geoterma“ pradėjo dirbti nuostolingai“, – aiškino F. Zinevičius.
Prašė ir prieš 15 metų
Klaipėdos politikų, regis, daugiau nebereikėjo įtikinėti, kad siūlomas perimti turtas – labai naudingas ir reikšmingas.
„Perimame ne tiek turtą, kiek nacionaliniam mokslui svarbų objektą. Priešingu atveju būtų tęsiamas šio turto pardavimas ir galbūt visiškai būtų panaikinti gręžiniai ir mokslas Lietuvoje tokio objekto netektų“, – kalbėjo miesto tarybos narė Elida Mantulova.
Politikas, buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pabrėžė, kad istorija kartojasi, tik šįkart jos baigtis kitokia.
„Gal prieš 15 metų su tuomečiu „Klaipėdos energijos“ vadovu važiavome į Ūkio ministeriją, buvome pasiruošę perimti „Geotermą“, tik be skolų, kurios siekė apie 20 mln. litų. Šias skolas sudarė pačios ministerijos, neteisingai valdydamos įmonę. Jau tada buvome pasirengę perimti šį turtą, žinojome, kaip jį panaudoti, tik niekas mums jo nedavė“, – prisiminė R. Taraškevičius.
„Be išlygų palaikau idėją perimti „Geotermos“ turtą. Šiandien reikia kalbėti ne apie katilus ir radiatorius, o apie fantastišką galimybę ir viziją. Tai yra pirmasis žingsnis, dar nekonkretizuojantis, tačiau labai aiškiai išreiškianti miesto ambiciją išsaugoti geoterminę energiją, kuri yra unikalioje vietoje. Tikrai palaikau, kad šią idėją turime įvertinti kaip didžiules galimybes, kurias įgyvendinti reikės daug dirbti. Tačiau praleidus šią galimybę, vargu, ar galėtume drąsiai žvelgti savo anūkams į akis“, – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Miesto tarybos nariai vienbalsiai pritarė, jog Klaipėdos savivaldybė sutiktų perimti „Geotermos“ turtą.
O kokiam akva parkui geotermos vanduo netiktų ? Klaipėdoje nėra ką veikti , o parkas būtų puikus atrakcionas . Kiek žmonių į Druskininkus važiuoja .